- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionaline kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas kino režisierius Arūnas Žebriūnas sako, kad gerų scenarijų filmams trūkdavo ir sovietmečiu, tačiau šiuo metu kine trūksta ne tik jų, bet ir pinigų.
„Už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes“ pagerbtas Nacionalinės premijos nusipelnęs laureatas sakė, kad kinu, po to, kai išėjo į pensiją ir nustojo dirbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ne itin domisi.
„Kai aš išėjau į pensiją, taip ir nutrūko mano ryšis su kinu. Aš tik labai retkarčiais pamatau, ką daro mano buvę studentai, kokie tie scenarijai. Jie kartais atnešdavo pakonsultuoti kokį kūrinį ir tai buvo siaubingai neprofesionalu. Po to jie nebenorėjo su manimi kontaktuoti, nes žinojo, kad mano reikalavimai yra aukšti, o juk dirbti reikia, gyventi reikia, šeimas išlaikyti, patiems pragyventi reikia - dabartinė pragyvenimo problema kartais svarbesnė už filmo kokybę“, - BNS sakė A.Žebriūnas.
Kita vertus, režisierius sakė suprantantis dabartinius kūrėjus -esą tuo metu, kai jis režisavo, problemų dėl finansų nekildavo ir galima buvo susikaupti ties pačiu filmu.
„Aš pilnai suprantu ir negaliu čia moralizuoti. Bepigu, kai mums pinigai nerūpėjo, o ką daryti ir kaip daryti. Čia buvo didžiausia problema. O dabar ir pinigų nėra, ir scenarijų nėra - dar blogiau“, - teigė A.Žebriūnas.
Jis pasakojo, kad gerų scenarijų trūkumas nulėmė ir jo profesinį kelią, nes 1955 metais baigęs tuometinį LTSR dailės institutą ir paskirtas kino dailininku, vis neduodavo ramybės režisieriams, klausdamas, kodėl jie stato filmus pagal prastus scenarijus, pats siūlė idėjas. Tuo metu taip pat buvo jaučiamas režisierių trūkumas.
Pasak režisieriaus, jo sprendimą rinktis skirtingų žanrų filmus taip pat nulėmė gerų scenarijų trūkumas.
„Tai lėmė literatūra, scenarijai. Lietuvoje ir iki šiol yra scenaristų badas, ir tuomet pasirinkimas buvo toks, kad randi kokią įdomią literatūrą - novelę ar romaną, ir ji apsprendžia tavo tolimesnį gyvenimą, likimą, ką tu darysi, ar kūrinį vaikams, ar suaugusiems, ar miuziklą“, - pasakojo kūrėjas.
A.Žebriūno teigimu, vaikai jo kinematografe atsirado kaip priemonė nepasiduoti sovietinei agitacijai ir tuometiniams reikalavimams, nors patys filmai su vaikais yra daugiau skirti suaugusiems.
„Tai buvo sunkus laikotarpis, kuriame man teko užsiimti kūryba, taigi reikėjo ieškoti švaros, nepasiduoti vulgariai agitacijai, sugalvoti savo vertybių skalę, nepasiduoti standartiniams reikalavimams. Tai ir buvo išeitis - darbas su vaikais“, - teigė režisierius.
Profesionaliausiu savo kūriniu jis įvardino 1982 metais sukurtą keturių serijų televizijos filmą „Turtuolis, vargšas“, o artimiausiais širdžiai - 1969-ųjų „Gražuolę“ ir 1978-ųjų „Riešutų duoną“.
„Tie du yra su mano dūšelės virpėjimais“, - apibūdino A.Žebriūnas.
Režisierius apgailestavo, kad pernai buvo sugriautas Lietuvos kino studijos pastatas. Jis pasakojo, kad prie studijos įsteigimo prisidėjęs režisierius Vytautas Žalakevičius ir jis pats. Anot A.Žebriūno, po tokio veiksmo Lietuvoje prasideda naujas kino etapas.
„Aš pasijutau kaip archeologinė iškasena, kad man staiga tiek daug metų (...) Šis paradoksas yra kaip ir lietuviško kino meno - jis griuvo ir nuo nulio prasidėjo“, - tvirtino Nacionalinės premijos laureatas.
A.Žebriūnas sakė, kad sužinojęs apie Nacionalinė kultūros ir meno premiją pajuto gyvenimą kinui paskyręs ne veltui.
„Tai galbūt yra giluminiai sujudinimai. Kai nesi jaunuolis, tokie apdovanojimai sujudina giluminius jausmus. Aš pasijuntu ne veltui pragyvenęs, o tokios mintys ateina į gyvenimo vakarą“, - kalbėjo režisierius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pagerbti trys geriausi 2023-iųjų bibliotekininkai, įstaigos sutarė derinti veiksmus
Kultūros ministerijoje antradienį minint Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pagerbti geriausi praėjusių metų šio sektoriaus specialistai, tuo metu bibliotekų asociacijos pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. ...
-
Antrasis S. Dirsytės romanas: aplinkybių sutraiškyta herojė iki pabaigos kovojo už teisę išlikti
„Kai rašai istorinį romaną, išties, gerąja to žodžio prasme, ištinka tam tikras apsėdimas. Atrodo, kuo daugiau domiesi laikotarpiu, apie kurį rašai, tuo aiškiau dėliojasi istorija, o rūke tarsi paskendęs vaizd...
-
O. Šurajevas rėžė Lietuvos teatralams: kas iš to vardo, jei jie „myžniai“8
Visuomenininkas Olegas Šurajevas abejingų nepalieka. Anot jo, dabar nėra laikas abejoti ir kalbėti miglotomis metaforomis. Jis teigė, kad atėjo laikas išreikšti aiškias pozicijas – be dviprasmybių, naudos ir kašt...
-
„Lietuvos teatrų pavasaris“: 45-asis festivalis
Kauno teatro mylėtojai visą savaitę turi unikalią progą mėgautis profesionalų sukurtais spektakliais iš visos Lietuvos: sekmadienį prasidėjo jau 45-asis festivalis „Lietuvos teatrų pavasaris“. ...
-
Kultūros ministerija paskelbė konkursą vadovauti Nacionaliniam architektūros institutui1
Kultūros ministerija antradienį paskelbė konkursą į naujai įsteigto Nacionalinio architektūros instituto direktoriaus pareigas. ...
-
Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė
Antradienį Lietuvoje prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, kurios tema šiemet – Europos Sąjunga (ES). ...
-
Finaliniai B. Dvariono konkurso akordai: nuo rečitalių koncertų salėse iki kelionių į Disneilendą
Jau dvyliktą kartą jaunuosius smuikininkus ir pianistus iš viso pasaulio į Lietuvą pakvietęs Tarptautinis Balio Dvariono konkursas šį savaitgalį išrinko pačius geriausius. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje konkurso f...
-
S. Karunatilaka: tikiuosi, kad mes šio to pasimokysim iš pasakojimų, persmelktų mūsų patirties
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis, ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
Kaune prasideda Azijos ir skandinavų kultūrų savaitė3
Šią savaitę Kaune vyraus Azijos ir skandinavų kultūros – prasideda jubiliejinė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rengiama Azijos savaitė ir skandinaviškos kultūros pažinimo renginiai. ...
-
Seimas linkęs bibliotekoms leisti dovanoti nurašytas knygas
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė leidimui bibliotekoms dovanoti nurašytas knygas. ...