Augustino Našlėno fotografijų parodoje – tolimųjų horizontų pilkuma

Klaipėdos I.Simonaitytės bibliotekos trečiojo aukšto hole iki balandžio 27-osios eksponuojama Augustino Našlėno fotografijų paroda „Tolimųjų horizontų pilkuma“.

A.Našlėnas užsiima fotografija, tapyba ir grafiniu dizainu. Kuria grafinį apipavidalinimą muzikos (ypač black metal stiliaus) grupėms. Fotografijos srityje A.Našlėną labiausiai domina nespalvota išraiškos forma. Eksponuojamos parodos „Tolimųjų horizontų pilkuma“ fotografijos sukurtos vaikštant po tuščius laukus ir miškus Gargždų apylinkėse bei Minijos slėnyje. Skaitant V.Mačernio poeziją ir ieškant ramybės bei tylos. Šiais darbais fotomenininkas siekė iš naujo atrasti ryšį su žole, medžiu, vėju, vandeniu, debesimi, tokį ryšį, kurį turėjo senovės žmonės.

A.Našlėnas gimė 1985 m. Klaipėdoje. Šiuo metu gyvena Šefildo mieste Didžiojoje Britanijoje. Jį vaizduojamasis menas traukė nuo pat vaikystės. Laisvalaikį leisdavo klajodamas po apylinkes su piešimo sąsiuviniu. Studijavo vizualines komunikacijas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos dailės fakultete.

Fotografija susidomėjo dar vidurinėje mokykloje. Kūrybinius ieškojimus šioje srityje pradėjo nuo peizažo ir daiktų fotografavimo. Klajonėse po apylinkes piešimo sąsiuvinį pakeitė fotoaparatu. Vėliau susidomėjo analoginės nespalvotosios fotografijos technikomis. Sukūrė nespalvotą peizažų seriją „Tylios Šventovės“ („Silent Temples“). Jį įkvėpė Ansel Adams, Edward Weston, Stanislovo Žvirgždo kūryba. Po to atrado 8-ojo dešimtmečio Amerikos spalvotąją fotografiją, susidomėjo William Eggleston ir Stephen Shore spalvotais darbais. Lygiagrečiai domėjosi Lietuvos 9-ojo dešimtmečio modernistais Vytautu Balčyčiu, Raimundu Urbonu ir kitais. Taip pat tuo metu patraukė Tolimųjų Rytų menas. Susipažino su senovės Kinijos bei Japonijos estetika ir filosofija. Šių įtakų veikiamas sukūrė ciklą „Smulkmenos“ („Futilities“).

Fotografinių ieškojimų metu A.Našlėnas nepaliko ir grafinės kūrybos. Domėjosi vakariečių fotorealistų ir hiperrealistų judėjimais, taip pat yra didelis Algimanto Švėgždos bei Audriaus Puipos gerbėjas. Pastaruosius trejus metus jis eksperimentuoja su aerografinėmis tapybos technikomis. Domisi siurrealistų ir postsiurrealistų veikla, ypač H.R.Giger kūryba.

Augustinas pasakojo, kad nuo pat pradžių jį traukė jungtinės, „sintetinės“ dailės idėja, bandymai sujungti tapybą, grafiką ir fotografiją į vientisą sistemą. Tai jį atvedė prie skaitmeninių technologijų. Jų teikiama galimybė elgtis su fotografiniu vaizdu panašiai kaip elgiamasi komponuojant grafikos darbą, darniai jungti fotografiją su ranka atlikta grafika jam kelia didelį entuziazmą.

Klaipėdiečiai birželio mėnesį turės galimybę išvysti naujausią A.Našlėno rinkinį „Fotomontažai“, į vernisažą atvyks ir pats autorius, paroda bus eksponuojama Baroti galerijoje.