Atsisveikinti su Klaipėda atvyksta legendinis R.Tumino „Maskaradas“

Ne sykį Klaipėdoje viešėjęs Vilniaus mažojo teatro „Maskaradas“ šįkart atvyksta atsisveikinti. Spektaklis bus vaidinamas gruodžio 7 dieną Žvejų rūmuose.

Pieš trylika metų pastatytas ir į Lietuvos teatro „aukso fondą“ įėjęs spektaklis yra apkeliavęs daugelį pasaulio šalių – nuo Švedijos iki Italijos, nuo Pietų Korėjos iki Meksikos – ir pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą, tarp jų ir lietuviškąjį „Kristoforą“ bei aukščiausią Rusijos teatro apdovanojimą „Auksinę kaukę“. Po „Maskarado” gastrolių Didžiojoje Britanijoje 1999 m. dienraštis The Guardian vilniečių trupę pavadino viena geriausių pasaulyje.

Žvelgiant į „Maskarado“ pasaulinę sceninę istoriją, Rimo Tumino spektaklį galima įrašyti į žymiausių ir sėkmingiausių romantinio Michailo Lermontovo kūrinio interpretacijų sąrašą, nors kai kurie šio rusų klasiko tyrinėtojai ir yra priekaištavę, kad Vilniaus mažojo teatro „Maskarade“ pernelyg mažai Lermontovo ir pernelyg daug Tumino...

Šiame užburiančio grožio spektaklyje, sklidiname svaigaus ir ilgesingo Chačaturiano valso garsų ir tuščioje juodoje scenos erdvėje krintančio sniego, nostalgiškai atsispindi kultūrinė praėjusiojo amžiaus patirtis, priverčianti prisiminti Brechto ir Strehlerio teatrą, brodvėjiškus šėliojimus ir Fellini’o filmus. Rimo Tumino „Maskarade“ ryškus individualus režisieriaus romantizmo pajautimas, susijęs ne vien su XIX amžiaus kultūra, o bet ir su folklorine pasaulėjauta, commedia dell’arte žanru. Šio žanro elementai kerinčiam reginiui neleidžia virsti vien sentimentalia melodrama, kuri režisieriaus rankose virsta ekscentriška tragikomedija. The Independent pastebėjo, kad „režisieriaus Rimo Tumino traktuotė atskleidžia geliančią pjesės tragediją, primenančią tuo pat metu ir „Otelą“, ir „Žiemos pasaką“, kuri rutuliojasi laukiniame, sūkuringame sniego pūgų, valsų ir elegantiškos klounados išdaigų pasaulyje”.

Tumino „Maskarado“ burtai kyla ne iš kaukių baliaus šėlsmo. Aktorių vaidyba, režisūra, scenografija perteikia vos akimirksnį trunkančią šventę ir nuolatinį jos ilgesį, neapleidžiantį dar ilgai pasibaigus spektakliui.

Spalio pradžioje vilniečių „Maskaradas“ buvo pakviestas dalyvauti Sankt Peterburge vykusiame tarptautiniame teatro festivalyje „Baltijskij dom“. Jubiliejų šventęs renginys, savo programą pavadinęs „Išrinktieji“, „Maskaradą“ pristatė kaip vieną ryškiausių per dvidešimt metų festivalyje parodytų spektaklių. Viešėdamas Peterburge, Tuminas kalbėjo: „Maskaradas“ populiarus, bet jau reikia su juo atsisveikinti. Kažkas išeina, kas buvo brangu. Aš nesigailiu, džiaugiuosi, kad šis spektaklis buvo. Aš jo nenuimu, aš jį išleidžiu į tolimą kelionę po galaktiką. Aš labai tikiu, kad mūsų įdėta energija, širdis nedingsta, o pavirtusi kažkokiomis molekulėmis leidžiasi į tolimą kelią, ir gyvenimas tęsiasi ten. Galbūt kada nors mes ir pamatysime kitą pavidalą įgavusį „Maskaradą“. Bet mes būsim jau tik žiūrovai. Kas autorius? Autorius ir režisierius – pats Dievas. O spektaklis vyks atviroje erdvėje be stogo ir be sienų, kosmoso platybėse“.