Atrasti lobį teatrui padėjo publika

2010 metus Klaipėdos dramos teatras rytoj pradės premjeriniu spektakliu vaikams „Atrastas lobis“, kurį sukūrė už visuomenės paaukotas lėšas per paramos akciją.

Vien savo jėgomis

Tai bus pirmas spektaklis vaikams per pastaruosius trejus metus, kai rekonstrukcijai uždarius pastatą teatras gyvena „ant ratų“. Nuotaikingas ir spalvingas muzikinis vaidinimas sukurtas vos už penkis tūkstančius litų, atkeliavusių į paramos akcijos “Išsaugokime Klaipėdai teatrą!” specialią Klaipėdos dramos teatro sąskaitą LT860075800112467614 „Snoro” banke.

Spektaklis gimė vien paties teatro menininkų jėgomis. Jis pastatytas pagal Klaipėdos dramos teatro aktoriaus ir režisieriaus Kęstučio Macijausko pjesę-pasaką „Atrastas lobis“, kurią jis pats ir režisavo. Margaspalves dekoracijas ir charakterinius kostiumus jam sukūrė teatro dailininkė Asta Šleinienė, muziką - muzikinės dalies vedėjas kompozitorius Gintaras Kizevičius, o jame vaidina jaunieji šio teatro aktoriai Linas Lukošius, Renata Idzelytė, Dovilė Rudinskaitė ir Viačeslavas Mickevičius. Pastarasis sukūrė net septynis vaidmenis, o abi merginos - po du. Jie visi patys įdainavo ir spektaklio daineles, kurių „Atrastame lobyje“ skamba daug ir gražių.

„Tai labai įdomu. Studijų metais teko dirbti Kalėdų Seneliu ir nykštuku, greitai tekdavo persirenginėti ir persikūnyti iš vieno personažo į kitą. Smagu būdavo, kad ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai neatpažindavo, jog esu tas pats aktorius, - pasakojo V.Mickevičius. - Seniai svajojau vaidinti vaikiškame spektaklyje, kuriame būtų ryškūs personažų charakteriai, kad galėčiau panaudoti visas savo aktorines galimybes. Vaikai spektaklį vertina intuityviai. Jiems negali meluoti. Vaidinti jiems - kaip plaukti baseine. Tik įmestas į vandenį išmoksi plaukti. Vaikai padeda vaidinti, tik juos reikia įtraukti į veiksmą.“

Įtraukia ir vaikus

„Vaikiškų spektaklių dabar trūksta, o mūsų teatras sunkmečiu jų visai nebevaidina. Anksčiau kasmet pastatydavome bent po vieną naują, skirtą mažiesiems. Juk vaikai - potencialūs mūsų žiūrovai. Todėl ir pasiūliau teatrui savo pjesę, juolab kad dabar turime jaunų gabių aktorių, kurie dega noru vaidinti vaikams, - aiškino naujojo spektaklio atsiradimo aplinkybes K.Macijauskas. - Mūsų jaunimas dar neserga žvaigždžių ligomis. Nesunkiai radome bendrą kalbą, dirbome labai draugiškai, jokių kaprizų ar konfliktų. Gal kad visi esam vieno kraujo - „gaidžiukai“. Aš iš pirmosios režisieriaus Povilo Gaidžio aktorių laidos, o jie - iš trečiosios.“

K.Macijauskas su aktoriais sugalvojo, kad gerai būtų į spektaklį įtraukti ir mažuosius žiūrovus, kad jie patys kartu jį kiekvieną kartą kurtų scenoje. Tam buvo paranki ir „Atrasto lobio“ tema. Naujasis spektaklis vaikų klausia, kas svarbiau - pinigai ar draugystė, jo veikėjai aiškinasi, kas yra laimė.

„Kartu aiškinamės, - džiaugėsi režisierius. - Pagal mus tai - turėti artimą žmogų, kuris suprastų, nelaimėje padėtų. Tai yra tikras lobis - tikina spektaklis. Su vaikais išsiaiškinome, kad laimė turėti mamytę ir tėvelį, būti sveikiems, o ne pinigai.“

Režisierius pasidalijo pirmojo premjerinio spektaklio, kuomet „Atrastą lobį“ parodė Klaipėdos universiteto teatre, įspūdžiais: „Mažieji labai nuoširdžiai priėmė mūsų spektaklį. Pamatėme, kad vaikai aktyviai dalyvauja, komentuoja. Jie yra maži beždžioniukai, - kai spektaklio veikėjai svajoja apie pyragą su migdolais ir laimę skaniai pavalgyti, turėti daug pinigų saldumynams, vaikai iš salės pritaria jiems. Bet kartu su mūsų pasakos veikėjais galų gale visi randame tiesą“.

Sąskaita neuždaryta

Aktoriai nesiskundė, kad šį linksmą vaidinimą repetavo nešildomose patalpose, kur dirbant anaiptol neima juokas, o direktorius nedūsavo, kad spektakliui dekoracijas teko gaminti ankštoje teatro administracijos būstinėje Herkaus Manto gatvėje. Bet gimė spektaklis, kuriame kaip žuvys vandeny jaučiasi jaunieji aktoriai ir kuris, tikimasi, sulauks daug jaunos publikos.

Naująjį kūrinį vaikams Dramos teatras šiemet rodys Žvejų rūmuose, kaip ir daugumą kitų savo spektaklių, kurių repertuare liko 15, o nuolat vaidinamų - tik keletas. Valstybė skyrė 250 tūkst. litų, kad teatras turėtų nuolatinį prieglobstį savo gimtajame mieste.

„Dabar po du ketvirtadienius, penktadienius, šeštadienius ir sekmadienius kas mėnesį čia galėsime rodyti savo spektaklius. Vakarais - suaugusiems, dieną - vaikams, - neslėpė džiaugsmo teatro direktorius Gediminas Pranckūnas. - Vaikams atnaujinsime „Katės namus“, „Tris paršiukus“. Aš pats namie anūkui vis dar vaidinu ožį iš „Katės namų“, manau, ir kiti vaikai pasiilgsta mūsų spektaklių. Dar turime pagalvoti apie spektaklį paaugliams. „Atrastą lobį“, tikiu, su įdomumu žiūrės ir darželinukai, ir penktokėliai, o vyresniems nieko savo repertuare neturime.“

Anot K.Macijausko, dabar auga „nykščių karta“ - net teatre vaikai žaidžia mobiliaisiais. „Jei per mūsų spektaklį nežais, manysime, kad jis pavyko“, - juokėsi režisierius.

Iš spektaklio vaikams teatras nesitiki pasipelnyti. Bilietai į „Atrastą lobį“ kainuoja tik po 6 litus. Teatro vadovybės nuomone, svarbiausia, kad kuo daugiau uostamiesčio vaikų jį pamatytų, o teatrui tai investicija į ateitį, auginantis sau publiką.

G.Pranckūnas guodėsi, kad šiemet teatro darbuotojų atlyginimų fondas sumažėjo dar 5 proc., arba 150 tūkst. litų, ir net 30 proc. mažiau lėšų Kultūros ministerija žada skirti naujiems pastatymams. Tačiau teatras vis tiek iš paskutiniųjų judės į priekį. Jau pasirašyta sutartis su režisieriumi Jonu Vaitkumi dėl Gintaro Grajausko pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ pastatymo, premjera rampų šviesą turėtų išvysti gegužės mėnesį. Režisierius P.Gaidys vasarį ruošiasi publikai pristatyti dar pernai žadėtą E.E. Schmitto „Meilės tektoniką“, o iki metų pabaigos pastatyti dar vieną komediją.

Klaipėdos dramos teatras ir šiemet daug keliauti ketina po Lietuvą. Vien praėjusį gruodį gastrolėse parodė 11 spektaklių. Gyvenimas „ant ratų“ - nesaldus, bet jis padeda išgyventi ir aktoriams, ir teatrui. Prie to publika dar gali prisidėti aukodama teatrui ir jo naujiems spektakliams - paramos sąskaita banke neuždaryta.