Atkeliaujantis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“ - ne tik moterims

Penktadienį Vilniuje prasideda aštuntasis tarptautinio moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“, kuris netrukus atkeliaus į dar penkių miestų kino sales.  

Trijų dalių programa
Šių metų "Šeršėliafam" programą sudarys pagrindinė programa, prieš keletą mėnesių anapilin iškeliavusios aktorės Eugenijos Pleškytės filmų retrospektyva ir programa "Kino avantiūristės". Pagrindinėje programoje – 2011–2012 m. sukurti filmai. Jų planuojama parodyti dešimt. Dominuojančios šalies nėra – filmai sukurti nuo JAV ir Kanados iki Airijos bei Egipto. Šiais metais nėra ir vyraujančios temos, tačiau nemažai filmų apie jaunus žmones, paauglystės problemas, jaunų žmonių integravimąsi į visuomenę, jų jausmus ir lūkesčius iš šio pasaulio.
E.Pleškytės filmų retrospektyvoje – penki filmai. O kovo 5 d. kino teatre "Pasaka" vyks naujo dokumentinio filmo apie E.Pleškytę "Savi keliai" pristatymas, jame dalyvaus jo autoriai – Birutė Vyšniauskaitė ir Valdas Babaliauskas. Penkiems šio kino seanso žiūrovams bus padovanota ką tik "Knygų mugėje" pristatyta B.Vyšniauskaitės knyga apie E.Pleškytę – "Vienintelė".
Festivalyje taip pat pristatoma kukli retrospektyva, pavadinta "Kino avantiūristėmis". Joje – trijų žymių kino režisierių, kūrusių XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, filmai. Tai – režisierės Shirley Klarke filmas "Ryšininkas", Věros Chytilovos "Saulutės" ir Chantal Akerman "Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080 Briuselis".

Pristatys judėjimą „Doris“
Be filmų peržiūrų, kino mėgėjų laukia diskusija apie vujerizmą, kurioje dalyvaus psichoanalitikai ir įvairių sričių specialistai, vyks judėjimo „Doris“ konferencija.
„Doris“ – tai švedžių režisierių judėjimas, kuris kalba apie tai, kad kine vis dėlto dominuoja vyrai, o moterys tesudaro 20 proc. Jų tikslas – kad kine būtų daugiau moterų kūrėjų. „Doris“ daro įdomų tyrimą: kaip atrodytų filmas, kurio režisierė, pagrindinė  aktorė, scenarijaus autorė, kompozitorė būtų moteris. Diskutuojama, kaip tuomet pasikeičia filmo struktūra, atmosfera„, – apie dviejų švedžių režisierių vedamą konferenciją ir judėjimą “Doris„ “Vilniaus dienai" pasakojo D.Rudytė.
Kovo 2 ir 3 d. „Šeršėliafam“ su „MEDIA Desk Lietuva“ rengia animacijos dirbtuves, kurioms vadovaus lektorius Maikas Robinsonas. Jos skirtos 15-ai animacijos prodiuserių ir kūrėjų. Dalyvavimas dirbtuvėse nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, tad registruotis reikia iš anksto.

Tęsia dvi tradicijas
Festivalyje „Šeršėliafam“ pernai debiutavusi trumpametražių filmų programa sulaukė didelio žiūrovų dėmesio, tad ir šiemet kino mėgėjai kviečiami naktinėti kino teatre.
„Šeršėliafam trumpai“ ketinama pristatyti apie 15 trumpametražių filmų iš Europos, JAV, Australijos ir Kanados. Šie moterų režisierių kurti filmai yra sulaukę apdovanojimų ne viename kino festivalyje. Tiesa, trumpametražių filmų naktis truks ne visą naktį, o maždaug 4 valandas.
„Šeršėliafam“ tęs ir pernai pradėtą tradiciją rinkti Metų kino moterį. Pernai buvo paskelbtos dvi favoritės: kinematografijos profesionalai pirmąja Metų kino moterimi išrinko prodiuserę Linetą Mišeikytę, o publikos numylėtine tapo režisierė Janina Lapinskaitė.

„Šeršėliafam“ – kovo 1–9 d. Vilniuje, kino teatre „Pasaka“ ir kino centre „Skalvija“. Festivalis taip pat atkeliaus į Kauną, Klaipėdą, Panevėžį, Ukmergę.

Keletas išskirtinių „Šeršėliafam“ filmų
„Džindžer ir Rosa“ (Jungtinė Karalystė, Danija, Kanada, Kroatija, 2012 m., rež. Sally Potter)
Kataklizmai. Dramos centre – 1962-ųjų Londonas, kur gyvena neišskiriamos draugės paauglės Džindžer ir Rosa. Filmo fone – įsibėgėjantis Šaltasis karas, auganti visuotinė atominės bombos baimė ir besiskleidžianti seksualinė revoliucija. Nuo gimimo trukusi merginų draugystė ima byrėti.

„Elektriniai vaikai“ (JAV, 2012 m., rež. Rebecca Thomas)
Nekaltoji. Padūkėlė Reičelė auga mormonų fundamentalistų šeimoje. Per savo 15-ąjį gimtadienį ji randa uždraustą kasetę su roko muzika. Po trijų mėnesių pasirodo, kad ji laukiasi. Tačiau Reičelė tvirtina pastojusi visiškai nekaltai – besiklausydama muzikos. Ir pabėga į Las Vegasą.

„Kayan“ (Kanada, 2012 m., rež. Maryam Najafi).
Duobė. Hanina – vieniša, tačiau stipri libanietė, auginanti dvi dukras. Ji atkakliai bando išlaikyti savo restoraną „Kayan“, išsikapstyti iš skolų, nepavykusios santuokos, komplikuotų santykių su jaunesniu vyru. Bet Hanina pamiršta kur kas svarbesnę problemą.

„Karūnos brangakmeniai“ (Švedija, 2011 m., rež. Ella Elisabet Lemhagen).
Nusikaltimas. Fragancija yra kaltinama įtakingo pramonininko sūnaus Ričardo nužudymu. Vykstant teismo tardymui atsiskleidžia neįtikima merginos istorija. Filmo fabula neria gilyn į merginos praeitį, kai Fragancija ir Ričardas buvo neišskiriami draugai. Juosta buvo filmuojama Lietuvoje.

„Lėlių namai“ (Airija, 2012 m., rež. Kirsten Sheridan)
Paslaptys. Filmo herojai – grupė vitališkų Dublino gatvės paauglių, kartą sumaniusių įsilaužti į prabangiame rajone esantį namą. Visa siaubiantis karnavalas tęsiasi tol, kol į duris pasibeldžia kaimynystėje gyvenantis berniukas. Jo pasirodymas išprovokuoja senų paslapčių atskleidimą.

„Marinos namai“ (Lietuva, Rusija, 2012 m., rež. Dali Rust).
Šeima. Dokumentinis filmas apie rašytojos Marinos Tarkovskajos ir režisieriaus Aleksandro Gordono šeimą, susipynusią sudėtingais santykiais, kupinais skausmo, nesusipratimų ir liūdesio. Kaip ir kiekviena šeima. Tik šios šeimos žmonės asmeninį skausmą maldo kūrybinėmis kančiomis.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių