A.Tarkovskio archyvas po itin atkaklaus aukciono grįžta į Rusiją

Legendinio kino kūrėjo Andrejaus Tarkovskio asmeniniai archyvai, kurie aukcione Londone trečiadienį buvo parduoti už 1,5 mln. svarų, po įnirtingų kainų siūlytojų karo grįžta į Rusiją.

18 minučių trukusią pirkėjų kovą, kurios metu prieš aukcioną prognozuota archyvų kaina - 80-100 tūkst. svarų - smarkiai pakilo, laimėjo A.Tarkovskio gimtojo Ivanovo regiono, esančio į šiaurės rytus nuo Maskvos, administracija, paskelbė „Sotheby's“.

A.Tarkovskis, laikomas didžiu pasaulinės reikšmės kūrėju, mirė 1986-aisiais Paryžiuje, būdamas 54 metų amžiaus, nuo plaučių vėžio.

Režisierius buvo priverstas išvykti į užsienį, nes metė iššūkį Sovietų Sąjungos ideologijai, pavyzdžiui, gindamas religines vertybes, kurios tiesiogiai prieštaravo oficialiam komunistinės supervalstybės ateizmui.

Jo 1967-1986 metų archyvai bus eksponuojami A.Tarkovskio muziejuje Jurjeveco mieste, kur jis praleido savo vaikystę.

Kelių tūkstančių darbinių rankraščių, asmeninių nuotraukų, įrašų ir privačių dokumentų kolekcija leidžia naujai pažvelgti į A.Tarkovskio kino kūrimo techniką, asmeninį gyvenimą ir menines kovas tėvynėje, nurodė „Sotheby's“.

Archyvuose yra laiško tuometiniam Sovietų Sąjungos lyderiui Leonidui Brežnevui juodraštis, kuriame pateikiami A.Tarkovskio argumentai dėl darbo Sovietų Sąjungoje.

Kolekcijoje taip pat yra 32 garso juostos ir 13 minidiskų su interviu, taip pat unikalūs režisieriaus sąsiuviniai su jo filmų kadruotėmis.

„Nepaprastai džiaugiamės šia išsiskiriančia bendra suma, kurią pasiekė Tarkovskio archyvai“, - sakė „Sotheby's“ rankraščių skyriaus vadovas Stephenas Roe.

„Atkaklūs ir užsitęsę kainų siūlymai, kuriuos matėme, liudija tarptautinę šių archyvų svarbą. Tai buvo istorinis kino istorijos pardavimas. Jokia reikšminga medžiaga, susijusi su Andrejumi Tarkovskiu anksčiau niekada nebuvo pasirodžiusi aukcione ir nepanašu, kad toks archyvas vėl pasirodys“, - sakė jis.

Minimi archyvai, anot aukciono organizatorių, pasakoja „privačią istoriją režisieriaus, kuris padėjo padaryti kino istorijos perversmą ir buvo giriamas daugelio didžiausių pasaulio kino kūrėjų“.

Po trijų studentiškų filmų A.Tarkovskis 1962 metais debiutavo su „Ivano vaikyste“ ir pelnė pasaulinį dėmesį su antrąja juosta - 1969 metų „Andrejumi Rubliovu“.

Didžiulį pripažinimą pelnė jo 1972-ųjų „Soliaris“, 1979-ųjų „Stalkeris“ ir 1975-ųjų autobiografinis „Veidrodis“, o išeivijoje 1983 metais pasirodė „Nostalgija“.

Už „Soliarį“ jis pelnė Kanų Didįjį žiuri prizą - antrąjį pagal svarbą šio kino festivalio apdovanojimą. Tokiu pačiu apdovanojimu buvo įvertintas iš jo 1986 metų „Aukojimas“ - filmas, kurį jis pastatė jau mirtinai sirgdamas vėžiu.

Rusijos kultūros ministras Vladimiras Medinskis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė norėjęs, kad minima „unikali nepaprastai svarbių dokumentų kolekcija“ grįžtų į A.Tarkovskio tėvynę.

„Štai kodėl derėjausi su kai kuriais privačiais asmenimis, kurie galėjo pasiūlyti pinigų“, - pridūrė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių