Arčiau žvaigždžių: Klaipėdos menininkų tandemas Molėtuose

Šeštadienį Lietuvos etnokosmologijos muziejuje atidaroma dviejų klaipėdiečių – skulptoriaus Vytauto Balsio ir fotomenininko Vyto Karaciejaus kūrinių paroda.

Kartu – ne pirmąsyk

Arčiau žvaigždžių, arba Molėtų rajono Kulionių kaime įsikūrusiame Etnokosmologijos muziejuje V.Balsys pristatys savo skulptūras iš „Rojaus sodų“ ir „Laiškų“ ciklų, o V.Karaciejus – fotografijų seriją „Smėlio legenda“.

Abu menininkai bendrą parodą rengia nebe pirmąsyk. 2003-iaisiais jie drauge savo kūrinius eksponavo Lietuvos Seime. Tik tuomet kartu su V.Karaciejaus „Smėlio legenda“ V.Balsys eksponavo vien „Rojaus sodus“, „Laiškai“ dar buvo neparašyti...

Rafinuotos skulptūros

Skulptorius V.Balsys 1958 m. gimė Klaipėdoje. 1969–1973 m. mokėsi Klaipėdos vaikų dailės mokykloje, 1973–1977 m. – Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, 1977–1983 m. studijavo skulptūrą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Lietuvos ir Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungų narys (1990, 1997 m.). Iš marmuro, granito, vario, bronzos ir žalvario jis kuria rafinuotas skulptūras, kurias galima pamatyti parodose Lietuvoje ir užsienyje.

V.Balsys kuria etapais, nesgi yra skulptorius, o skulptūros neatsiranda per vieną naktį. Prieš ketvirtį amžiaus, anot jo, viskas prasidėjo nuo „Bučinio“ (1985 m.) ir „Troškulio“ (1987) – kūrybinių ieškojimų, po dešimtmečio atvedusių jį prie „Rojaus sodų“ vartų. Savo „Rojaus soduose“ (1995–1999 m.) jis apgyvendino 12 įspūdingo dydžio skulptūrų, kurias pamatė ne tik klaipėdiečiai, bet ir vilniečiai, palangiškiai, jos pabuvojo net Danijoje. Po penkerių metų skulptorius ant marmuro „parašė“ savo „Laiškus“ – naujas ciklas pratęsė ir papildė originaliomis mintimis ankstesnius. Praėjus dar penkeriems metams, 2009-aisiais, V.Balsys meno gerbėjams pristatė „Nuodėmes“. Pasak skulptoriaus, šis ciklas idėjomis sujungė jo kūrybos pradžią su šiandiena, ieškojimus – su patirtimi, abejones – su žinojimu, kuris, kaip paaiškėjo, yra trapus, ne akmuo...

Smėlio legenda – fotografijose

...Galbūt jis panašus į smėlį, slystantį tarp pirštų ir klampų kaip didingos, paslaptingos Kuršių nerijos kopos. V.Karaciejus jas išbraidė skersai išilgai. Ir vis tiek negalėtų pasakyti, kad visas. Jo kūrinių ciklą „Smėlio legenda“ (1994–2000 m.) sudaro per 60 fotografijų. Jose – magiški Kuršių nerijos smėlynų vaizdai. Stebinantys, stulbinantys, klaidinantys... Ir patį fotografą vis traukia ten. Kaip neįminta būties mįslė. Kai papučia palankus vėjas, per kopas jis patraukia pajūriu ar pamariu, nepaleisdamas iš rankų fotoaparato.

V.Karaciejus (g. 1948 m.) kilęs iš Dzūkijos krašto, fotografiją studijavo Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Profesionalus fotomenininkas, pripažintas ir gerbiamas fotografijos meistras, daugelio parodų šalyje ir už jos ribų dalyvis. Nuo 1975-ųjų jis gyvena ir kuria Klaipėdoje. Ir jo kūryba neatsiejama nuo šio miesto, jūros ir kranto. Iki 1988-ųjų daręs juodai baltas nuotraukas ir fotografiką, pastaruosius metus V.Karaciejus užsiima spalvota fotografija. Sukūrė peizažų ciklus „Smėlio legenda“, „Jūros paslaptys“, portretų galerijas „Prie amžiaus slenksčio“, „Klaipėdos menininkai“, „Draugai ir kaimynai“, seriją „Būties miražai“, „Klaipėdos metamorfozės“. Jo fotografijos puošia ne vieną fotoalbumą apie Lietuvą ir Klaipėdą. Pats fotomenininkas yra išleidęs fotografijų knygas „Klaipėda: buvimo ženklai“ (2002) ir „Klaipėda: laiko ženklai“ (2012). Nuo 1977-ųjų V.Karaciejus – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 2005-aisiais jam suteiktas meno kūrėjo statusas, o dar 1997-aisiais – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) vardas.

Etnokosmologijos muziejuje

Klaipėdiečių menininkų vernisažas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje – liepos 21 d. 16 val. Muziejaus svečiai turės galimybę ne tik pamatyti jų darbus, bet ir, esant geram orui, pro teleskopą stebėti saulės dėmes ir protuberantus. O norintieji naktį pažvelgti į Visatą pro teleskopą ir dar labiau priartėti prie žvaigždžių, iš anksto registruojami telefonu (8 3) 834 5424. „Asmeniškai rekomenduoju“, – kvietė muziejaus direktorius astronomas Gunaras Kakaras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių