Archyve rasti fotografijos lobiai – visų džiaugsmui

Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyrius šįvakar visuomenei išskleidė savo archyvo lobius. Vienu metu net keturiose uostamiesčio erdvėse duris atvėrė „Archyvo“ fotografijų parodos.

Verta pamatyti visiems

Retrospektyvinę ekspoziciją, kuri nusidriekė per Klaipėdos fotografijos galerijos, uostamiesčio Dailės parodų rūmų, „Kultūrpolio“ ir I.Simonaitytės bibliotekos parodų sales, sumanė LFS Klaipėdos skyriaus pirmininkas fotomenininkas Darius Vaičekauskas.

Jis pasakojo, kad kai pernai rudenį buvo išrinktas vadovauti pajūrio fotomenininkams, jų būstinėje Tomo gatvėje rado didžiulį fotografijų archyvą. Jį peržiūrėjęs nustebo ir apsidžiaugė, kad esama tokių įdomių autorių ir darbų, kuriuos verta pamatyti visiems.

LFS Klaipėdos skyriuje saugoma fotografijų kolekcija - gausi, įvairi ir turtinga fotomeno kūriniais, kauptais ne vieną dešimtmetį. Be abejo, viskas į ekspoziciją nepakliuvo. Tačiau jai atrinkta ir pagal tematiką į keturias erdves išsklaidyta didžiulė fotografijos meno paroda pateikia ne vieną malonią staigmeną, teigė jos rengėjai ir pirmieji žiūrovai.

Veda į kūrybos pradžią

„Archyvo“ retrospektyvoje galima pamatyti garsių Klaipėdos krašto bei visos Lietuvos mastu žinomų fotomenininkų darbus. Kai kurie - iš tų laikų, kai dabartiniai fotografijos korifėjai dar tik žengė pirmuosius žingsnius profesionalumo link.

D.Vaičekauskas, rodydamas į fotografijas, vardijo autorių pavardes: Lietuvos fotografijos grandai Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas, Algimantas Kezys, klaipėdiečiai Raimundas Urbonas, Aleksandras Dapkevičius, Vaclovas Straukas, Savelijus Golubevas, Arvydas Stubra, Artūras Šeštokas ir kiti.

Keturiose parodose pristatoma 120 fotografijų, kurias sukūrė dvi dešimtys autorių. Anot D.Vaičekausko, pavyko sudaryti labai geras keturias kolekcijas.

Pagarbus nusilenkimas

Pačios seniausios šioje retrospektyvoje - A.Dapkevičiaus fotografijos, padarytos praėjusio amžiaus maždaug 5-6 dešimtmečiais. LFS Klaipėdos skyriaus pirmininkas apgailestavo, kad dauguma fotografijų - be jų sukūrimo datų, todėl apie jų amžių galima spręsti tik iš jose pavaizduotos aplinkos ir žmonių aprangos.

D.Vaičekausko teigimu, didžiąją viso „Archyvo“ ekspozicijos dalį sudaro Klaipėdos skyriaus narių padarytos fotografijos, tačiau čia pat galima pamatyti dabar garsių visos šalies mastu, arba jau seniai mirusių ar iš kūrybinės veiklos pasitraukusių fotografų darbų. Paroda yra ir tam tikras pagarbus nusilenkimas LFS Klaipėdos skyriaus nariams - siekis neleisti užmarštyje prapulti nei kūrybai, nei menininkams.

Prikėlė iš užmaršties

Skirtingose erdvėse įsikūrė skirtingos tematikos fotografijos: „Žmogus. Kasdienybė“, „Žmogus. Aktas“, „Peizažas“, „Objektas“.

Anot organizatorių, žmogui skirtos net dvi parodos, nes norėta aprėpti ir jo kasdienybę, kurią parodos lankytojui įdomu stebėti ne tik kaip meno vartotojui, bet ir kaip paprastam su praeitimi asmeninės istorijos saitais susietam individui. Čia veikia tas pats smalsumas, kuris kyla peržiūrinėjant nuo laiko pageltusius senelių albumus.

Kalbėdamas apie parodos svarbą, D.Vaičekauskas išskyrė keletą dalykų. Anot jo, „visų pirma, tai fotografijų prikėlimas iš užmaršties. Galimybė pamatyti žinomus autorius kitaip. Tai informacija, kurios niekur kitur negalima rasti. Juk ne kiekvienas fotografas, kaip koks Antanas Sutkus, gali išleisti knyga savo kūrybos retrospektyvą. Dabartinis žmogus, jaunimas, fotografijos mėgėjas kartais net nežino kaip atrodo senesnieji fotografų darbai, kokie tada buvo raiškos būdai, kokios temos anuomet vyravo“.

Svarbu išsaugoti

„Akivaizdi archyvavimo problema, - pridūrė D.Vaičekauskas. - Pasirodo, mūsų organizacija turi kūrybinį turtą, bet su juo nebuvo elgiamasi taip, kaip jis to nusipelno. Fotografijos buvo tiesiog kaupiamos pluoštais. Matyti tam tikros modifikacijos, atsiradusios laikui bėgant - dėmės, sulankstymai. Net ir iš eksponuojamų darbų ne visi bus tobulos kokybės. Bet defektas - jokiu būdu ne priekaištas autoriui, tai laiko antspaudas, nuoroda, kad svarbu saugoti tai, ką turime“.

Dauguma parodos eksponatų - iš praėjusio amžiaus 7-9 dešimtmečių. Taip pat beveik visi jie atstovauja nespalvotos fotografijos tradicijai. Tuomet fotografijos menas nuo pradžios iki galo buvo kuriamas rankomis - fotografai visus darbus atlikdavo patys, nebuvo laboratorijų ir automatinių spausdintuvų, kurie išgelbėtų nuo „juodo darbo“.

Parodos rengėjų tikslas pasiektas: „Archyvas“ leidžia gana išsamiai susipažinti su fotografijos meno raida, pastebėti, palyginti, kaip laikui einant kito žinomų fotomenininkų braižas - kokios temos rūpėjo seniau, kokios domina dabar, kaip keitėsi raiškos būdai. Pastabiam lankytojui paroda sudaro galimybę pamatyti, kas lieka nekintamo, kas yra universalu net drastiškai keičiantis socialinėms santvarkoms, griūnant ir iš naujo augant vertybių sistemoms.

Fotografijos paroda „Archyvas“ uostamiestyje veiks visą mėnesį - nuo sausio 22 d. iki vasario 22 d.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių