Architektų vizijos veda per Klaipėdos skulptūrų parką

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) penktadienį bus pristatyti spalio 14–16 dienomis uostamiestyje vykusių architektų kūrybinių dirbtuvių rezultatai.

Muziejaus prioritetas

Dirbtuvėse „Klaipėdos skulptūrų parke susitinka istorija ir menas“ dalyvavo 11 architektūros, kraštovaizdžio ir sociologijos specialistų iš Vilniaus bei Klaipėdos. Į vieną būrį susirinko architektai ir kraštovaizdžio architektai, prie kurių prisijungė ir viena sociologė. Dauguma dirbtuvių dalyvių – maždaug 30 metų amžiaus, visi – kūrybingi savo srities specialistai, tarp jų buvo ir aukštųjų  mokyklų dėstytojų.

Jaunatvišką kūrybinių dirbtuvių komandą konsultavo klaipėdietis architektas Adomas Skiezgelas ir projekto iniciatoriaus MLIM direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė. MLIM užsakymu kūrybinių dirbtuvių veiklą organizavo VšĮ „Archicechas“ ir jo atstovė architektė Milda Zabulytė.

Dirbtuvių dalyviai pirmiausia susitiko Skulptūrų parke, po ekskursijos jo takeliais susėdo pokalbiui muziejuje – išanalizavo dabartinę Skulptūrų parko situaciją bei problemas, pasiskirstė į tris grupes, kurios kibo į darbą prie kompiuterių jau Kultūrų komunikacijų centre.

Kaip teigė S.Simanaitienė, šio kūrybinio sambūrio tikslas – sukurti Skulptūrų parko sutvarkymo, jo ateities viziją. Nes šiemet muziejaus prioritetas – Skulptūrų parkas. Todėl kilo trijų dalių projekto sumanymas: paroda turėjo būti orientuota į istorines nuotraukas, mokslinė konferencija – į analizę, o kūrybinės dirbtuvės – į ateities viziją.

Siūlo tris variantus

Muziejaus užsakymas architektams buvo iš pirmo žvilgsnio paprastas: nesigilinant į techninius sprendimus, sukurti parko ateities konceptualų lygmenį.

Trys kūrybinės grupės generavo idėjas, plušo, fantazavo, modeliavo tris dienas. Šiandien visuomenei jos ir du recenzentai pristatys šio darbo rezultatus.

„Bandysime sukonkretinti, kuriuo keliu eisime toliau – išskleisime parko sutvarkymo vizijas. Trys architektų grupės pasiūlys savo variantus“, – intrigavo M.Zabulytė.

Vieni į Skulptūrų parką pažvelgė kaip į istorinių atodangų visumą, pabrėždami, kad svarbu atskleisti istorinius klodus. Kiti siūlo iš chaoso pereiti į griežtą muziejinę tvarką, šį parką įsivaizduoja kaip muziejų su įprasta muziejine ekspozicija. Treti mano, kad jis galėtų tapti laisvo planavimo parku su labirintais, įsisavinant naujas teritorijas, plečiant jį, įtraukiant aplinkines erdves.

„Taip mes toliau kuriame parko vizijų istoriją. Ar įgyvendinsim tas vizijas? Tai ne mūsų dirbtuvių tikslas. Bet tikimės, kad geros idėjos bus pastebėtos“, – teigė S.Simanaitienė.

Ieško geriausio kelio

„Pagaliau atėjo laikas istorines kapines išjudinti iš mirties taško, atrinkti, kur dvasinės, o kur meninės vertybės, ir jas suvienyti, sugretinti. Ieškom geriausio kelio“, – tvirtino A.Skiezgelas.

„Visi sukviesti dalyviai – profesionalai, turintys patirties įvairiuose tarptautiniuose projektuose, kiti dėsto Vilniaus Gedimino technikos, Klaipėdos universitetuose. Kūrybinio darbo procese jie sukūrė skirtingas vizijas. Jas visas šiandien parodysime su vizualizacijomis, schemomis, teritorijos planais“, – žadėjo M.Zabulytė.

Projekto organizatoriai ir dalyviai nori, kad su jų idėjomis susipažintų visuomenė, jie siekia paskatinti socialinį dialogą. Kad nebūtų socialinio susipriešinimo. Nes dabar vieni sako, kad tai kapinės, kiti – kad parkas. Kas žino, gal pavyks rasti aukso vidurį.

Kūrybinių dirbtuvių rezultatų pristatymas – 15 val. MLIM. Vėliau architektų vizijas bus galima pamatyti uostamiesčio Meno kiemo languose. Jos bus sudėtos ir į kūrybinių dirbtuvių katalogą.

Šis MLIM projektas užbaigs šiemečių renginių ciklą, skirtą Klaipėdos skulptūrų parkui. Jį pradėjo paroda „Klaipėdos skulptūrų parkas. Veidai, faktai, daiktai“, o pratęsė mokslinė konferencija „Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai“. Kitąmet ruošiamasi išleisti knygą apie Klaipėdos skulptūrų parką, kuri vainikuos MLIM inicijuotą dvimetį projektą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių