Aktorius Vytautas Anužis: tauta balansuoja ant išnykimo ribos

Praėjusią vasarą žengęs ryžtingą žingsnį – iš Klaipėdos persikraustęs gyventi ir kurti į Vilnių, aktorius Vytautas Anužis nesigaili. Ten turi daug ir įdomaus darbo, o į mylimą uostamiestį sugrįžta vaidinti spektakliuose.

To norėjo ir nori

Štai ir dabar jis ruošiasi į Klaipėdą su šiemet net šešis Auksinius scenos kryžius pelniusiu Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliu – Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymu“ (2011), kuriame atlieka ypatingą vaidmenį. Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje emigracijos tema V.Anužis vaidina vyresnįjį Beną (pagrindinis veikėjas), kuris pasakoja savo emigranto istoriją, iliustruojamą jaunojo Beno (aktorius Ainis Storpirštis).

– Kaip jums sekasi Vilniuje? Dėstote? Vaidinate? Filmuojatės?

– Sekasi, manau, neblogai. Bent jau pradžia neblogai klostosi. Nuo rugpjūčio iki vasario buvau labai intensyviai užimtas. Gavau vaidmenų Nacionalinio dramos teatro spektakliuose – Jono Vaitkaus režisuotame „Visuomenės prieše“, Oskaro Koršunovo „Išvaryme“, Cezario Graužinio „Ir vėl viskas bus gerai“. Vaidmenys – nemaži, dėl to labai džiaugiuosi. Dabar yra dar rimtesnių pasiūlymų ir vaidmenų.

Su žmona Velta pernai surinkome labai stiprų 22-jų jaunųjų aktorių kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jau dabar yra režisierių ir teatrų, kurie taikosi į juos.

Turiu gražaus darbo radijo teatre. Man patinka skaitymai radijuje. Netrukus turėčiau pradėti filmuotis viename vokiečių filme. Televizijoje – pauzė. Bet tai ir gerai.

Žodžiu, stipriai įtemptas laikas. Bet to ir norėjom, ir norim.

– Nepasiilgstate Klaipėdos? Gyventi sostinėje patinka?

– Vilniuje man labai patinka. O Klaipėdos abu su Velta labai ilgimės. Kai čia atvažiuojame, įvyksta tokių emocinių reakcijų!.. Vis grįžtu vaidinti senuose Klaipėdos dramos teatro spektakliuose. Taigi ryšio su šiuo mano širdžiai labai brangiu miestu dar nepraradau.

Skaudi Lietuvai tema

– Kuo jums svarbus spektaklis „Išvarymas“?

– Vertinu jį labai. Ir tikrai ne tik todėl, kad jame turiu didelį vaidmenį. Nes kai teatras pradeda kalbėti apie mūsų tautos problemas, tai priverčia mąstyti visus. O emigracija lietuviams – labai svarbi, skaudi problema. Juk mūsų tauta balansuoja ant išnykimo ribos.

„Išvarymas“ į publiką kreipiasi šiuolaikine teatrine kalba, nenormatyvine leksika, Gal tai šokiruoja, bet spektaklio metu toji leksika lieka šone, o į priekį iškyla skaudžiausia mūsų problema – laimės ieškojimas svetur.

– Papasakokite apie savo vaidmenį šiame spektaklyje. Jis įdomus jums pačiam?

– Labai! Tokio neturėjau niekad. Dar niekad neteko vaidinti žmogaus, scenoje išgyvenančio prisiminimus. Bet spektaklyje praeities dalykai gyvi, ne skaitoviški. Labai įdomi patirtis.

Ir man tai labai sunkus vaidmuo. Spektaklis – ilgas, kiti sako, kad galėtų būti dar ilgesnis. Bet kokiu atveju, tas laikas neprailgsta. O aš – visąlaik scenoje. Tai nėra lengva. Bet svarbu, kad gauni pasitenkinimą iš to, ką darai. Vaidinant spektaklį vėl ir vėl, vaidmuo pasipildo nauja patirtimi. Sunkus vaidmuo... Jau savaitę prieš šį spektaklį jam rengiuosi.

– Įdomu, kaip?

– Po truputį imu gyventi to spektaklio idėja. Ir toji kasdienė realybė tampa nebe tokia svarbi. Distancija tarp gyvenimo  realybės ir vaidmens vis mažėja... Stengiuosi, kad prieš spektaklį ji būtų minimali.

Pati dramatiškiausia realybė

Aktoriaus V.Anužio gerbėjai Klaipėdoje galės jį pamatyti „Išvaryme“ gegužės 4-ąją. Spektaklis bus rodomas 18 val. Žvejų rūmų didžiojoje salėje.

Pjesę „Išvarymas“ M.Ivaškevičius parašė „emigrantiškų“ istorijų – lietuvių ir kitų rytų europiečių pasakojimų, kuriuos jam pavyko išgirsti Londone, pagrindu. Tačiau pjesė nedokumentuoja emigracijos, savo šalies, savo terpės palikimo ir mėginimų įsitvirtinti svetur. Tiesa, šios temos sklendžia per tekstą, jį spalvina. Tačiau pjesės pagrindas – bandymas žvelgti ir nagrinėti tai, ką mes vadiname tapatybe. Kas ją sudaro, kaip ji funkcionuoja žmoguje, kaip glaudžiai ji susijusi su kiekvienu iš mūsų. Pjesės autoriaus žodžiais, geriausiai ji išryškėja kitų, mums svetimų tapatybių fone, o toks metropolis kaip Londonas – idealiausia šio reiškinio stebėjimo vieta. Rašytojas savo pjesei pasirinko pačią dramatiškiausią realybę.

„Išvarymui“ muziką kūrė ir parinko Saulius Prūsaitis, kostiumų dailininkė – Agnė Jagelavičiūtė, judesį kūrė Vesta Grabštaitė, animatorės – Sigita Kučikaitė ir Monika Žeknytė, videooperatorė – Eglė Eigirdaitė, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, scenografas ir vaizdo projekcijų dailininkas – Gintaras Makarevičius. 4 val. 50 min. (su dviem pertraukomis) trunkančiame spektaklyje vaidina beveik 30 aktorių.

Šiemet, renkant geriausius 2011 m. Lietuvos teatro spektaklius ir teatro menininkus, „Išvarymas“ pelnė net šešis Auksinius scenos kryžius – jis pripažintas geriausiu nacionalinės dramaturgijos pastatymu; geriausiu režisieriumi tapo šį spektaklį režisavęs O.Koršunovas; geriausiu scenografu – G.Makarevičius; geriausiu antraplanio vaidmens atlikėju – M.Repšys (Vandalas); geriausia antraplanio vaidmens atlikėja – E.Gudavičiūtė (Olga); jaunojo menininko apdovanojimas teko vėlgi šio spektaklio aktoriui A.Storpirščiui (Benas).

Bilietai į spektaklį – po 40–60 Lt, juos platina „Tiketa“.

Dėmesio! Galioja amžiaus cenzas: į „Išvarymą“ įleidžiami žiūrovai nuo 18 metų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Nojus

Nojus portretas
Bent iš meno žmonių pozityvo norėtųsi- tiek dabar daug neigiamų emocijų... O šiaip dėl išsivaikštančios tautos pergyventi nereikėtų. Neabejotinai susitvarkys šalies ūkis, pragyvenimo lygis prie Skandinavijos tautų priartės, ir išvykę, kad ir ne visi, sugrįš. Didesnė bėda bus imigrantų antplūdis. Čia kraujomaišos neišvengsime, kitavertus, kas pasakys, kiek čia grynakraujų lietuvių dabar?

Heraklis

Heraklis portretas
Aga, dar neaišku, kurdidesnė bėda - emigracija ar imigracija. O Anužis pats emigrantas - emigravo į Vilnių ir ten tryukšta džiaugsmu, o Klaipėda neteko gero aktoriaus. Gaila. Kas čia beliks, jei visi gerieji išsivažinės ieškodami laimės sostinėj. Bet gal emigracijos tema jam dabar artimesnė, reikės nueit pažiūrėt spektaklį.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių