- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
TV3 serialo „Drąsos kaina” aktoriai susiduria su įvairiais iššūkiais. Štai Povilas Laurinkus, vaidinantis nešvarios reputacijos automechaniką Fricą, ne vieną mėnesį praleido autoservise, prie pravirų antvožų, kurie gyvenime jį domina tiek pat, kiek siuvinėjimas.
Bet autoservisas – rojus, palyginti su kalėjimu.
P.Laurinkus prisipažins: net jei tai – tik vaidinimas, už nugaros dungtelint metalinėms durims apima baisiai nemalonus jausmas, todėl vargu ar jis ryžtųsi savanoriškai nakvynei Lukiškėse, net jei kada nors ta vieta ir būtų paversta viešbučiu.
- Kodėl tavo personažas vadinamas Fricu?
- Pagal scenarijų mano herojus už mašinų vagystes yra sėdėjęs kalėjime Esene, Vokietijoje. Iš čia ir atsirado pravardė Fricas. Nors šiaip jis - Aleksandras, Sania.
- Ar pats pasijunti nemaloniai išgirdęs, kaip lietuviai eilinį kartą „pasižymėjo“ užsienyje – ką nors apiplėšė, sužalojo... Paliūdi dėl tautos?
- Nežinau, ar reikia labai liūdėti. Žinoma, nėra supermalonu, vis tiek priklausome tai pačiai grupei žmonių, kuri kalba ta pačia kalba. Bet tie lietuvių išsišokimai pernelyg sureikšminami. Tokių elementų visada bus, bet dėl jų nereikėtų taip smarkiai juodinti visos Lietuvos portreto. Juolab kad tautiečiai pasaulyje garsėja ne vien neigiamai. Yra ir muzikuojantys, studijuojantys, kuriantys lietuviai... Aš nemažai gyvenau Amerikoje, Niujorke, - išvykau dėl kino ir media studijų. Ten pastebėjau, kad esame pernelyg savikritiški, nors iš tiesų visai nėra dėl ko savęs peikti ar plakti.
- Amerikietiška kino mokykla pribloškė?
- Taip tik atrodo – jau ten tai bus! Čia tik įvaizdžio dalykai. Iš tikrųjų nieko labai pribloškiančio Amerikoje nėra. Žinoma, daug kas priklauso nuo mokslo pagrindų. Aš juos – svarbiausius, didžiausius gavau čia, Lietuvoje, iš savo dėstytojos Tamulevičiūtės. Amerikoje labiau rūpėjo naujų dalykų ieškojimas, tobulėjimas, akiračio plėtimas. Bet jaučiau norą grįžti. Kad ir koks nuostabus tas Niujorkas, vis tiek mano namai yra čia. Mūsų valstybė dar jauna, visos struktūros tik kuriasi – nuo kino, teatro iki verslo, švietimo. Ir įdomiausia, kad mano kartos žmonės gali dalyvauti tame procese.
- „Drąsos kainos“ filmavimo aikštelėje tavo kūrybinis partneris – vyresniame D.Tamulevičiūtės kurse studijavęs Rolandas Boravskis - Vitas. Randate bendrą kalbą?
- Mes nuo studijų laikų neblogai sutariame.Turime panašų humoro jausmą... Mums kažkaip paprastai ir gerai sekasi dirbti kartu.
- Tavo personažas stengiasi vengti kolegos keliamų rūpesčių: „Vitukai, nesikiškime, nereikia mums tų problemų“...
- Fricas labai nuoširdžiai nori, kad viskas būtų ramu. Tipiškas vidutinioko požiūris: „Moja chata s kraju, ničievo nieznaju“. Todėl jam fiziškai nepatinka visas tas Vito blaškymasis, kažko ieškojimas. Jam atrodo, kad kai kurie dalykai verčiau tegul guli nejudinami, gal patys išsispręs.
- O tu gyvenime - iš kurių? Tų, kurie nenori kelti problemų, ar kaip tik – mirk gyvenk aiškinsis, kas ir kaip?
-Čia du kraštutinumai. Jei kas nors beatodairiškai puola į problemas, man atrodo, dėl tos pačios problemos net nesugeba matyti. Kita vertus, mano profesija kaip tik ir yra bandymas aiškintis, kelti tam tikras problemas, žiūrėti į visuomenę, klausti. Nesu iš tų, kurie abejingi. Net, sakyčiau, labai kišuosi, tik tas kišimasis kitoks. Ne beprotiškas, ne gaivališkas kaip Vito Pociaus.
- O į muštynes paauglystėje greitai įsiveldavai?
- Ne. Buvau geresnis, ramesnis. Labiau užsidaręs. Aš būdavau šalia muštynių. (šypsosi.)
- Kas tave patraukė į aktorinį? Tarkime, tėvas – Mečys Laurinkus, politinės arenos žmogus. Nebuvo noro eiti jo pramintu keliu?
- Tokiame amžiuje, kai tik baigi mokyklą, dar nelabai žinai, ko nori ir vargu ar gali priimti labai pamatuotus sprendimus. Be to, paaugliškas mąstymas vis tiek skatina savo keliu eiti, savo kryptį turėti. Bet tai, kad aš visada domėjausi politika – faktas. Ir šeimoje, ir šiaip man įdomu. O kaip atsidūriau aktoriniame? Na, buvo padrąsinimų iš mokytojų, iš bendraklasių. Ačiū Dievui, jei žmogus nustumiamas į teisingą vietą, jis pats ten jaučiasi gerai, savo rogėse.
- „Drąsos kainoje“ jautiesi gerai?
- Gerai. Pradžioje, kaip ir prieš kiekvieną naują darbą, buvo ir įdomu, ir baisu. Galvoji – kaip seksis. Paskui svarbiausia atrasti kelią, pagauti personažo mąstymą. Tada tave gali įmesti bet kur.
- Ar tėtis, stebėdamas tam tikrus scenarijaus vingius, nekritikavo: „Taip nebūna“?
- Ne, jis viską labai normaliai vertina. Ir scenarijus, man atrodo, gana tikroviškai parašytas. „Drąsos kaina“ turi potencialo eiti toliau. Čia dar gali kilti visokių uraganų.
- Serialo prodiuseris, klausiamas kaip tave pagauti, juokavo: „Jį galima rasti autoservise ir kalėjime. Dar buvome porą kartų nuvežę į kavinę pavalgyti...“
- (juokiasi.) Taip ir yra. Mano herojus gyvena servise. Ta erdvė labai ribota, norisi ištrūkti. Bet kur jis daugiau eis... Aš pats, tiesą sakant, apie mašinas absoliučiai nieko neišmanau. Vairuotojo pažymėjimą turiu, bet kad ką nors po antvožu suprasčiau... Man ten paslapčių paslaptis!
- O kaip vertini automobilių „tiuningavimą“?
- Tai vis tiek parodo žmogaus kūrybingumą. Jis ne šiaip žiūri į mašiną - nori save kaip nors išreikšti... Jei tuo save kompensuoja – tegul. (šypsosi.)
- Filmavaisi ne tik tarp mašinų, bet ir kalėjimuose...
- Kai Lukiškėse filmavome mano išėjimą į laisvę, apėmė nekoks jausmas. Tie simboliai - cerkvė, gelsvi nudrengti pastatai, tvoros. Mąsčiau, - o juk kiek nedaug reikia, kad ten pakliūtum! Kaip tik neseniai esu skaitęs, kad vietoj Lukiškių kalėjimo kamerų tiktų apartamentus įrengti. Bet man tikrai nepasirodė, kad tai - jauki vieta viešbučiui...
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Garbūs svečiai atvyko į A. Areimos premjerą „Dviejų Korėjų susijungimas“2
Balandžio 19-ąją publika rinkosi į režisieriaus Artūro Areimos Nacionaliniame Kauno dramos teatre režisuotą spektaklį pagal J. Pommerat pjesę „Dviejų Korėjų susijungimas“. ...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas1
Italijoje, Venecijoje, šiuolaikinio meno bienalėje, penktadienį atidaromas Lietuvos paviljonas, pranešė Nacionalinis dailės muziejus. ...
-
45-asis „Lietuvos teatrų pavasaris“ kviečia Kauno publiką į teatrališką savaitę
Kauno teatro mylėtojai turės unikalią progą mėgautis aukščiausio lygio teatro spektakliais iš visos Lietuvos. Nuo balandžio 21 iki 28 dienos Kauno kultūros centras kviečia visus teatro gerbėjus švęsti 45-ąjį „Lietuvos te...
-
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui apdovanoti J. Glemža, R. Jaloveckas
Minint Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną, Kultūros paveldo departamento (KPD) medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ ketvirtadienį apdovanoti Jonas Rimantas Glemža ir Romanas Jaloveckas, keliems architekt...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti13
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Kauną užplūs skandinaviškos kultūros banga4
Paskutinę balandžio savaitę Kaunas tradiciškai kviečia iš arčiau pažinti skandinavišką kultūrą. Dalyvių laukia gausi renginių programa: parodos, norvegų kalbos pamokos, protmūšis, paskaitos bei diskusijos, ekskursijos i...
-
Klaipėdoje liepsnos tango aistros
Po savaitės Klaipėdoje galėsime išvysti vieną garsiausių šių dienų Argentinos tango šokėjų ir jo suburtą grupę. Pasaulio tango čempionu pripažintas šokėjas Marcos Ayala kitą penktadienį kaitins žiūrovų kraują ant...
-
Maironio lietuvių literatūros muziejui toliau vadovaus D. Cibulskienė1
Maironio lietuvių literatūros muziejui ir toliau vadovaus Deimantė Cibulskienė, pranešė Kultūros ministerija. ...
-
Spektaklyje „Atžalynas“ – vertybių priminimas1
Gegužės 3 d. 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos žiūrovų lauks režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Atžalynas“, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) pastatytas prieš daugiau nei dešimt metų. ...