A.Krikščiūnaitė: jei atlikėjo nėra TV ekrane, jis tarytum neegzistuoja

Nėra teisinga, kad televizijų projektuose nedalyvaujantys dainininkai tarytum neegzistuoja plačiajai visuomenei, sako 2011-ųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, operos solistė Asta Krikščiūnaitė.

„Džiaugiuosi tokiu gražiu projektu kaip “Triumfo arka„ - jis įvykdė savo misiją ir išpopuliarino operinę muziką, jos atlikėjus. Be abejonės, tiems atlikėjams, kurie nedalyvavo šiame projekte, dėmesio tenka kur kas mažiau, ir tai nėra visiškai teisinga, nes kartais tas mažiau matytas dainininkas yra pajėgesnis“, - BNS sakė žymi menininkė.

„Deja, tokia nūdienos realybė - jei nėra atlikėjo televizijos ekrane, tai jis tarytum ir neegzistuoja plačiajai visuomenei. Jaučiu didelę pagarbą ir tiems atlikėjams, kurie sąžiningai dirba savo darbą ir nesiblaško po televizijos šou“, - teigė operos solistė.

Vertindama Lietuvos operos dainininkų profesinį lygį, ji teigė, kad jis yra gana aukštas, tai liudija ir jų populiarumas, ir karjeros užsienio operos teatruose.

Pati kamerinės muzikos atlikimu Lietuvoje žinoma dainininkė tvirtino, kad jai ši muzika artima subtilumu ir minties gilumu, o posūkis į koncertinę veiklą jos karjeroje buvęs savaiminis.

„Esu ne vien kamerinės muzikos atlikėja, mano repertuare gausu oratorinio - kantatinio žanro kūrinių. Šie kūriniai yra vadinamosios stambios formos, kurių sudėtingumas dažnai nenusileidžia operinėms partijoms. O kamerinė muzika man artima savo subtilumu, tikrumu ir minties gilumu. Tai intymus muzikavimo būdas ir atliekamas jis jaukiose kamerinėse erdvėse, kad muziko ir klausytojo abipusis ryšys būtų kuo glaudesnis“, - BNS sakė žymi menininkė.

Nacionalinę kultūros ir meno premija ją nuspręsta apdovanoti „už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą“.

Solistė tvirtino besididžiuojanti ir savo darbais operose, paminėdama Giuseppe Verdi (Džiuzepės Verdžio) operas „Don Karlas“ ir „Ernani“, Giacomo Puccini (Džakomo Pučinio) operą „Senuo Anželika“, o posūkis nuo operos spektaklių link koncertų buvęs natūralus ir atnešęs jos karjerai sėkmę.

„Esu pakankamai matoma kaip koncertinė atlikėja. Atlieku daugybę įvairios muzikos tiek didžiosiose Lietuvos koncertinėse scenose, tiek šalies miestuose ir miesteliuose. Mano karjeroje savaime įvyko toks posūkis, kad daugiau dėmesio pradėjau skirti koncertinei scenai. Ir jokiu būdu nemanau, kad tai koks nors “antrarūšis„ žanras , o ir paskirta premija tai tik patvirtina“, - kalbėjo A.Krikščiūnaitė.

Ji teigė, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija jai yra labai reikšminga, svarbi, nes ji menininkei patvirtino, kad jos karjera - teisingame kelyje ir kad dirbama nuoširdžiai, dorai.

„Kūrybinių planų tikrai netrūksta. Dienos iki Naujųjų metų suskaičiuotos valandomis, nes šventinis laikotarpis tikrai labai intensyvus“, - teigė menininkė.

Ji repetuoja Wolfgango Amadeus Mozarto (Volfgango Amadėjaus Mocarto) „Requiem“, laukia šventiniai koncertai. Vėliau bus ruošiamasi kitiems pasirodymams.

A.Krikščiūnaitė gimė 1961 metais Pasvalyje. Karjerą pradėjo 1987 metais Klaipėdos muzikiniame teatre, 1989 metais jai skirta Lietuvos teatro sąjungos premija. 2004 metais ji apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 metais tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Opera

Opera portretas
Visiškas nesusipratimas šiai arogantiškai storžievei nac. premiją skirti. Tiek operos pasaulio žmonių, kurių nuopelnų su šios nesulyginsi, šią premiją gauti net nebuvo pateikti... Vienžo, gėda sprendžiantiems.

kaunietis

kaunietis portretas
Didžiausia pagarba A. Kriščiūnaitei ir aktoriams bei atlikėjams kuriuos matome teatre o ne pigiuose televizijos laidose.

kukis

kukis portretas
Sazines neturi komisija-dalina premijas bile kam-ar maza tokiu "spevacku""ant Lietuvos"?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių