A.Aleksandravičius: lietuvių fotografai Rytuose seniai žinomi

Rytuose lietuvių fotografų darbai yra jau seniai žinomi, Vakaruose po truputį žengiama į priekį, tačiau norėtųsi, kad lietuvių darbai ten būtų dar labiau žinomi, teigia šiemetinės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius.

„Rytuose mes buvome seniai žinomi. Mes vieni iš pirmųjų Antano Sutkaus dėka įkūrėme vienintelę draugiją Tarybų Sąjungoje. Mes buvome į priekį einantis pavyzdys. Visur skambėjo pavadinimas “lietuviška mokykla„. O Vakaruose, man rodos, kai atsirado virtuali erdvė, irgi esame matomi. Mes esame labai maži, bet po truputį tampa mūsų pavardės žinomos ir Vakaruose“, - BNS sakė žymus fotografas.

Kaip pripažinimo Vakaruose pavyzdžius, jis nurodė tai, kad A.Sutkaus darbą yra įsigijęs garsus britų dainininkas Eltonas Johnas (Eltonas Džonas), 2009 metais fotografas Rimaldas Vikšratis gavo apdovanojimą Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d'Arles“, pats pašnekovas tapo šiemet vykusio Baltijos šalių fotografijos konkurso „Baltic Photo Contest 2011“ nugalėtoju.

Itin žinomas kaip įvarių žmonių - menininkų, sportininkų, paprastų žmonių - portretų autorius A.Aleksandravičius pasakojo jau nufotografavęs apie 800 žmonių, tarp jų žymių Rusijos, Ukrainos, Lietuvos asmenybių.

„Man įdomiausia, kai kažkiek laiko praeina, žiūrėti į galeriją žmonių, kurie išėjo. Ši vertybė, ką žmonės fotografuoja, manau, yra reikšminga, nes tų žmonių jau nebėra (...) Tai išlieka - kažkas apie žmogų“, - pasakojo menininkas.

Pašnekovas apgailestavo, kad taip ir nepavyko įamžinti kino režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus, kad neturėjo galimybės nufotografuoti aktoriaus Broniaus Babkausko.

Kalbėdamas apie portretus, A.Aleksandravičius tvirtino, kad itin sunku fotografuoti aktorius, kurie įsijungus fotoaparatui tampa kuriuo nors iš vaidintų personažų. Tuo metu rašytojus įamžinti yra gana nesunku, nes jie visada padaro, ką paprašyti - paprašius pozuojant tiesiog sukurti kokią nors eilutę, jie taip ir padaro, ir nuotrauka pavyksta. Apibendrindamas jis teigė, kad lengviausia fotografuoti ne menininkus.

Žymus fotografas sakė vertinantis dabartines skaitmenines technologijas, palengvinančias fotografų darbą.

„Kitos pozicijos daugiau laikosi vyresni fotografai, tačiau dabar, jeigu ir su juostele jie fotografuoja, vis tiek ją neša į skaitmeninę laboratoriją ir ten daro nuotrauką, taigi vis tiek išeina skaitmeninė fotografija. Kaip man vienas bičiulis sakė: į Prancūziją niekas arkliu nebevažiuoja, o skrenda oru ar greitaeige mašina“, - kalbėjo A.Aleksandravičius.

„Aš galvoju, kad naujo nereikia bijoti. Viskas priklauso nuo individualaus pateikimo - esmė yra rezultatas. Aš savo laiku dariau viską su didintuvu, raudona šviesa, kartais nostalgiją jaučiu ir norėtųsi įlįsti į laboratoriją, pasigaminti kokią fotografiją, bet dabar tas pats didintuvas yra kompiuteris. Su juo lengviau apdirbti fotografijas“, - tvirtino kūrėjas.

Jis sakė buvęs laimingas sužinojęs, kad gavo premiją - buvęs „įvertintas valstybėje, kurioje gyvena“.

A.Aleksandravičius gimė 1960 metais. Per savo karjerą Lietuvoje ir užsienyje surengė per aštuoniasdešimt personalinių parodų.

2002 metais jam skirta Kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2003 metais konkurse „Fuji Euro Press Photo“ menininkas pripažintas geriausiu Europos portretistu. Tais pačiais metais jam Vyriausybė skyrė meno premiją už reikšmingus Lietuvos menui ir kultūrai darbu„. 2007 metais prezidentas Valdas Adamkus fotografą apdovanojo ordino “Už nuopelnus Lietuvai„ medaliu“. 2008 metais A.Aleksandravičiui įteiktas Nyderlandų Riterio ordinas, 2009 metais apdovanotas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40 -mečio aukso medaliu.