100-mečio proga – istorinių daiktų ekspozicija

Vrublevskių bibliotekos šimtmečio proga istoriniai daiktai eksponuojami parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų pergamentų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, dar vadinamoje Vrublevskių biblioteka. Vieną iš seniausių Lietuvos bibliotekų prieš šimtą metų įkūrė Vilniaus advokatas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis. Vėliau savo rinkinius jis padovanojo valstybei.

Prieš šimtą metų, kai Tadas Stanislovas Vrublevskis pradėjo kurti savo biblioteką, joje buvo kaupiami ne tik senieji dokumentai, knygos ar atvirukai. Vrublevskis rinko viską, kas jam buvo įdomu. Daugiausia – su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusius daiktus.

„Į jos sudėtį taip pat įėjo ir pačių įvairiausių dailės kūrinių, skulptūrų, medalių, monetų ir kitokių kultūros artefaktų rinkiniai“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Po karo meno kūriniai buvo perduoti kitiems Vilniuje veikusiems muziejams. Minint bibliotekos šimtmetį Lietuvos nacionaliniame muziejuje parengta paroda, kurioje pabandyta į vieną salę surinkti šiandien skirtinguose archyvuose laikomus Vrublevskių daiktus: vertingas litografijas, Riomerių giminės, Vilniaus veikėjų protretus, retas knygas ir net Tado Vrublevskio laidotuvių šilko juostas.

Pasak bibliotekos vadovo, labiausiai saugyklos nukentėjo, kai Vilnių 1939-aisiais užėmė sovietai. Iš bibliotekos rytų kryptimi išvežta didžiausia Vidurio Europoje masonikos kolekcija. Išliko tik keli masonų veiklą liudiję dokumentai, daiktai. Dingo ir dalis XVI-tojo, XVIII-tojo amžiaus lituanistikos rinkinių.

Ketvirtadienį prasidėsiančioje mokslo konferencijoje bibliotekininkai teigia ypatingą dėmesį skirsią Lietuvos dokumentinio paveldo užsienyje registravimui. Vrublevskių biblioteka ketina kaupti užsienio archyvuose esančių istorinių dokumentų kopijas. Vrublevskių bibliotekos šimtmečio proga istoriniai daiktai eksponuojami parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų pergamentų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, dar vadinamoje Vrublevskių biblioteka. Vieną iš seniausių Lietuvos bibliotekų prieš šimtą metų įkūrė Vilniaus advokatas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis. Vėliau savo rinkinius jis padovanojo valstybei.

Prieš šimtą metų, kai Tadas Stanislovas Vrublevskis pradėjo kurti savo biblioteką, joje buvo kaupiami ne tik senieji dokumentai, knygos ar atvirukai. Vrublevskis rinko viską, kas jam buvo įdomu. Daugiausia – su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusius daiktus.

„Į jos sudėtį taip pat įėjo ir pačių įvairiausių dailės kūrinių, skulptūrų, medalių, monetų ir kitokių kultūros artefaktų rinkiniai“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Po karo meno kūriniai buvo perduoti kitiems Vilniuje veikusiems muziejams. Minint bibliotekos šimtmetį Lietuvos nacionaliniame muziejuje parengta paroda, kurioje pabandyta į vieną salę surinkti šiandien skirtinguose archyvuose laikomus Vrublevskių daiktus: vertingas litografijas, Riomerių giminės, Vilniaus veikėjų protretus, retas knygas ir net Tado Vrublevskio laidotuvių šilko juostas.

Pasak bibliotekos vadovo, labiausiai saugyklos nukentėjo, kai Vilnių 1939-aisiais užėmė sovietai. Iš bibliotekos rytų kryptimi išvežta didžiausia Vidurio Europoje masonikos kolekcija. Išliko tik keli masonų veiklą liudiję dokumentai, daiktai. Dingo ir dalis XVI-tojo, XVIII-tojo amžiaus lituanistikos rinkinių.

Ketvirtadienį prasidėsiančioje mokslo konferencijoje bibliotekininkai teigia ypatingą dėmesį skirsią Lietuvos dokumentinio paveldo užsienyje registravimui. Vrublevskių biblioteka ketina kaupti užsienio archyvuose esančių istorinių dokumentų kopijas.

Vrublevskių bibliotekos šimtmečio proga istoriniai daiktai eksponuojami parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų pergamentų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, dar vadinamoje Vrublevskių biblioteka. Vieną iš seniausių Lietuvos bibliotekų prieš šimtą metų įkūrė Vilniaus advokatas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis. Vėliau savo rinkinius jis padovanojo valstybei.

Prieš šimtą metų, kai Tadas Stanislovas Vrublevskis pradėjo kurti savo biblioteką, joje buvo kaupiami ne tik senieji dokumentai, knygos ar atvirukai. Vrublevskis rinko viską, kas jam buvo įdomu. Daugiausia – su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusius daiktus.

„Į jos sudėtį taip pat įėjo ir pačių įvairiausių dailės kūrinių, skulptūrų, medalių, monetų ir kitokių kultūros artefaktų rinkiniai“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Po karo meno kūriniai buvo perduoti kitiems Vilniuje veikusiems muziejams. Minint bibliotekos šimtmetį Lietuvos nacionaliniame muziejuje parengta paroda, kurioje pabandyta į vieną salę surinkti šiandien skirtinguose archyvuose laikomus Vrublevskių daiktus: vertingas litografijas, Riomerių giminės, Vilniaus veikėjų protretus, retas knygas ir net Tado Vrublevskio laidotuvių šilko juostas.

Pasak bibliotekos vadovo, labiausiai saugyklos nukentėjo, kai Vilnių 1939-aisiais užėmė sovietai. Iš bibliotekos rytų kryptimi išvežta didžiausia Vidurio Europoje masonikos kolekcija. Išliko tik keli masonų veiklą liudiję dokumentai, daiktai. Dingo ir dalis XVI-tojo, XVIII-tojo amžiaus lituanistikos rinkinių.

Ketvirtadienį prasidėsiančioje mokslo konferencijoje bibliotekininkai teigia ypatingą dėmesį skirsią Lietuvos dokumentinio paveldo užsienyje registravimui. Vrublevskių biblioteka ketina kaupti užsienio archyvuose esančių istorinių dokumentų kopijas. Vrublevskių bibliotekos šimtmečio proga istoriniai daiktai eksponuojami parodoje Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Didžiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų pergamentų kolekcija saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, dar vadinamoje Vrublevskių biblioteka. Vieną iš seniausių Lietuvos bibliotekų prieš šimtą metų įkūrė Vilniaus advokatas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis. Vėliau savo rinkinius jis padovanojo valstybei.

Prieš šimtą metų, kai Tadas Stanislovas Vrublevskis pradėjo kurti savo biblioteką, joje buvo kaupiami ne tik senieji dokumentai, knygos ar atvirukai. Vrublevskis rinko viską, kas jam buvo įdomu. Daugiausia – su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija susijusius daiktus.

„Į jos sudėtį taip pat įėjo ir pačių įvairiausių dailės kūrinių, skulptūrų, medalių, monetų ir kitokių kultūros artefaktų rinkiniai“, – sako Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

Po karo meno kūriniai buvo perduoti kitiems Vilniuje veikusiems muziejams. Minint bibliotekos šimtmetį Lietuvos nacionaliniame muziejuje parengta paroda, kurioje pabandyta į vieną salę surinkti šiandien skirtinguose archyvuose laikomus Vrublevskių daiktus: vertingas litografijas, Riomerių giminės, Vilniaus veikėjų protretus, retas knygas ir net Tado Vrublevskio laidotuvių šilko juostas.

Pasak bibliotekos vadovo, labiausiai saugyklos nukentėjo, kai Vilnių 1939-aisiais užėmė sovietai. Iš bibliotekos rytų kryptimi išvežta didžiausia Vidurio Europoje masonikos kolekcija. Išliko tik keli masonų veiklą liudiję dokumentai, daiktai. Dingo ir dalis XVI-tojo, XVIII-tojo amžiaus lituanistikos rinkinių.

Ketvirtadienį prasidėsiančioje mokslo konferencijoje bibliotekininkai teigia ypatingą dėmesį skirsią Lietuvos dokumentinio paveldo užsienyje registravimui. Vrublevskių biblioteka ketina kaupti užsienio archyvuose esančių istorinių dokumentų kopijas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Senelė

Senelė portretas
O koks tai ženklas matyti ant Karaliaus Mindaugo rūbo? Būtų gerai prieš fotografuojant nuvalyti, ar ką?O tai tiesiog nepadoru.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių