- Ingrida Steniulienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apeliacinis teismas pirmadienį už apgaulingos apskaitos organizavimą nuteistai buvusiai Seimo narei Vitalijai Vonžutaitei skyrė daugiau nei 6 tūkst. eurų baudą.
„Bauda paskirta 180 MGL arba 6778 eurai ir 80 centų“, – žurnalistams sakė teisėja Violeta Ražinskaitė.
Pasak jos, teisėjai, skirdami bausmę, atsižvelgė, kad V.Vonžutaitė buvo organizatorė, o toks vaidmuo yra sunkesnis negu vykdytojo, todėl tokia bausmė tinkama. Dabar įstatymai už tokius nusikaltimus numato penkis kartus didesnę bausmę.
Nors procesas užtruko ilgiau nei 11 metų – byla pradėta 2006 metų gegužę – tačiau, pasak teisėjos, nėra pagrindo teigti, kad proceso trukmė buvo tokia nepateisinamai ilga, kad būtų pažeista teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.
„Iš tikrųjų didelės apimties byla, šiuo metu yra 193 tomai, kiekviename tome yra daugiau nei 200 puslapių. Tačiau ne tik tai turi reikšmės – labai nemaža dalis laiko buvo, kai nebuvo galima nieko daryti, ir Vilniaus apygardos, ir Apeliaciniame teisme. Dalis nuteistųjų buvo Seimo nariai, V.Uspaskichas buvo ir tebėra europarlamentaras, dėl neliečiamybės panaikinimo tekdavo kreiptis kelis kartus ir stabdyti bylą“, – sakė teisėja.
Kaip ir kitiems kaltinamiesiems Darbo partijos byloje, kaltinimai dėl sukčiavimo panaikinti.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo. Nei V.Vonžutaitė, nei prokuroras Saulius Verseckas į nuosprendžio paskelbimą neatvyko.
V.Vonžutaitė Apeliaciniam teismui skundėsi, kad Vilniaus apygardos teismas jai buvo šališkas, tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmos instancijos teismas procesinių pažeidimų nepadarė, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Taip pat kaltinimo keitimas iš lengvesnio į sunkesnį prokuratūros iniciatyva jos teisių nesuvaržė.
„Jeigu teismas priėmė kitokį sprendimą negu tikėjosi, nereiškia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ar buvo šališkas“, – sakė teisėja V.Ražinskaitė.
V.Vonžutaitė skunde buvo pateikusi daug argumentų dėl prieš ją panaudotų operatyvinių priemonių, esą pažeisti jos lūkesčiai į teisingą teismą, teisė į privatumą, proporcingumo reikalavimai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ir čia įstatymai nebuvo pažeisti, o teisė į privatumą baigiasi tada, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką.
Buvusi parlamentarė teigė, jog neturėjo įgalinimų, kad galėtų padaryti nusikaltimus, už kuriuos nuteista – nebuvo nei Darbo partijos pirmininkė, nei atsakinga už partijos buhalterinę apskaitą.
„Teisėjų kolegija paneigė ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. Reikia pripažinti, kad 2004 metų vasarį ji priimta į Darbo partijos Kauno zonos kuratorės pareigas. Bylos duomenys rodo, kad nors tikrasis Darbo partijos centrinės būstinės vadovo pavaduotojas buvo Stasys Makselis, tačiau dar jam dirbant (jis dirbo neilgai, apie 4 mėnesius), jau V.Vonžutaitė pradėjo eiti jo pareigas. Ir tai matyti iš to, kad liudytoja Nijolė Steponavičiūtė gaudavo nurodymus iš V.Vonžutaitės atvykti į Darbo partijos centrinę būstinę ir paimti supakuotus pinigus. Kalbame apie dideles sumas. To negalėtų būti, jeigu ji būtų paprasta kuratorė“, – padarė išvadą teisėja.
V.Ražinskaitė atkreipė dėmesį, kad jau 2005 metų balandį V.Vonžutaitė pasirašė ir patalpų nuomos sutartis, ir kasos išlaidų orderius, o to nebūtų galėjusi daryti vykdydama tik kuratorės funkcijas.
Teisėjai padarė išvadą, kad tiesiog byloje nėra rašytinių įgaliojimų, pagal kuriuos ir veikė V.Vonžutaitė.
Ši ginčijo veikusi su bendrininkų grupe.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad iš tikrųjų buvo bendrininkų grupė – ją sudarė V.Vonžutaitė, V.Uspaskichas, Vytautas Gapšys ir Marina Liutkevičienė. Jie atliko skirtingus vaidmenis, o V.Uspakichas ir V.Vonžutaitė organizavimo buhalterinės apskaitos tvarkymą.
M.Liutkevičienė tiesiogiai tvarkė oficialią buhalterinę apskaitą, o pagrindinė šios bylos liudytoja Nijolė Steponavičiūtė tvarkė neoficialą apskaitą, kuri susijusi su oficialia apskaita.
„Tai, ką tvarkė N.Steponavičiūtė, neatsispindėjo oficialioje apskaitoje. V.Gapšys padėjo tai daryti, nes duodavo tam tikrus nurodymus, kaip reikėtų apmokėti už kai kurias paslaugas“, – aiškino Apeliacinio teismo teisėja.
Ji priminė, kad šioje byloje nustatyta, kaip dviguba apskaita buvo tvarkoma. V.Uspaskichui ir V.Vonžutaitei organizavus, dalis partijos pinigų buvo neapskaitoma oficialioje partijos buhalterijoje. Dalis pinigų perduoti neoficialią apskaitą tvarkiusiai N.Steponavičiūtei.
V.Uspaskicho ir V.Vonžutaitės nurodymu lėšomis iš neoficialios kasos finansuoti partijos sąskrydžiai, rinkimų išlaidos, centrinės ir rajoninių būstinių išlaikymas.
„Kad buvo bendrai veikiama, rodo liudytojų parodymai. N.Steponavičiūtė atskleidė, kaip kas vyko, kokius nurodymus, gavo. Elektroniniai laiškai, telefoniniai skambučiai – iš jų matyti, kaip aktyviai N.Steponavičiūtė bendravo su V.Vonžutaite ir kokius ši duodavo nurodymus N.Steponavičiūtei, kiek pinigų ir kada reikia pateikti“, – sakė teisėja.
Generalinė prokuratūra prašė iš dalies keisti nuosprendį V.Vonžutaitei ir vietoj įkalinimo trijų mažamečių vaikų motinai skirti baudą.
2013 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas tuometinę parlamentarę V.Vonžutaitę įvardijo Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą jai buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Buvusios parlamentarės byla buvo atskirta nuo Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ baudžiamosios bylos.
Kaip anksčiau yra sakęs prokuroras S.Verseckas, atsižvelgiant į įsiteisėjusius nuosprendžius Darbo partijos byloje, turi būti koreguojamas ir V. Vonžutaitės nuosprendis.
Aukščiausiasis Teismas pernai gruodį nusprendė, kad partijos įkūrėjas V.Uspaskichas, buvęs „darbietis“ V.Gapšys ir buvusi buhalterė M. Liutkevičienė negali būti nuteisti už sukčiavimą. Todėl, pasak S.Versecko, V.Vonžutaitės veiksmai taip pat negali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas.
Kaltės nepripažįstanti ir parodymų neduodanti V.Vonžutaitė skundu prašė panaikinti visą beveik prieš ketverius metus paskelbtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Namuose rastas senolės lavonas su sužalojimais: nužudymu įtariamas vyras – sulaikytas
Pirmadienį Vilkaviškio rajone esančiuose namuose rastas galimai nužudytos senolės lavonas. Įtariamasis – sulaikytas. ...
-
Vilkaviškiečio verslui – galas: požeminėje laboratorijoje augino kanapes, gamino ir elektrą2
Vilkaviškyje išaiškinta itin didelė požeminė kanapių auginimo laboratorija, pirmadienį pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. ...
-
Itin žiaurios žmogžudystės byla: pasiūlyta bausmė suverenu besidedančiam kaltinamajam10
Kauno apygardos teisme prasidėjo baigiamosios kalbos sukrečiančios žmogžudystės, įvykdytos 2022-ųjų spalį Vilijampolėje – ties vienu K. Griniaus gatvės daugiabučiu, byloje. Kaip jau rašyta, ekspertai konstatavo, kad 33-ejų metų nu...
-
Ieškomas vyras: kito žmogaus vardu paėmė 25 tūkst. eurų paskolą2
Kauno kriminalistai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir prašo visuomenės pagalbos. ...
-
Mirtinai girtas vyras sumušė vos mažiau į alkotesterį įpūtusį sugėrovą
Šiaulių rajone sekmadienį kitą asmenį sumušusiam vyrui nustatytas 4,01 prom. neblaivumas, pranešė policija. ...
-
Į Alytaus kalėjimą negrįžo nuteistasis1
Į Alytaus kalėjimą sekmadienį negrįžo nuteistasis. ...
-
VSAT: pasienyje su Baltarusija apgręžti 24 neteisėti migrantai
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą apgręžti 24 neteisėti migrantai, pirmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Seimas numatė baudžiamąją atsakomybę už teroristinės grupės sukūrimą12
Seimas šią savaitę priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą ir numatė atsakomybę už teroristinės grupės sukūrimą. ...
-
V. Šiliausko gautas 260 tūkst. eurų kyšis atiteko Lietuvos valstybei53
Vienas didžiausių kyšių Lietuvoje – buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui sumokėti 260 tūkstančių eurų – konfiskuotas ir jau atiteko Lietuvos valstybei, kaip ir buvo nusprendęs teis...
-
Nakvynės namuose Šiauliuose – neblaivių vyrų muštynės
Šiaulių nakvynės namuose vyko trijų neblaivių vyrų muštynės. ...