Trėmimų byloje nuteistas sovietų tardytojas tikina nežinojęs apie Lietuvos okupaciją

Vienoje A.Kardanovskio baudžiamojoje byloje nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, o kitą bylą šį trečiadienį nagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas.

Vilniuje gyvenantis 99 metų Rusijos pilietis liepą paskelbtu Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas kalėti 6 metus, tačiau dėl sveikatos būklės nuo bausmės atleistas.

Nuteistasis posėdyje nedalyvavo, jis atsiuntė prašymą bylą nagrinėti be jo. Skunde jis teigė, kad nežinojo, jog Lietuva yra okupuota. Jis nesutinka su nuosprendžiu ir prašo jį panaikinti bei išteisinti. A.Kardanovskio manymu, nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis – tyčia. Jis abejojo, ar galimas atbulinis įstatymo, Niurnbergo tribunolo statuto taikymas. Rusijos pilietis skundėsi, kad Šiaulių apygardos teismas jo tinkamai neišklausė, todėl Apeliaciniam teismui prie skundo dar pridėjo parodymus rusų ir lietuvių kalba.

A.Kardanovskiui atstovavusi advokatė Svetlana Radionova teigė, kad pasirašydamas pažymas, jis negalėjo numatyti, kad nusikalsta žmoniškumui, kad jo veiksmai sudarys nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymius.

„Nacionalinėje teisėje tuo metu nebuvo numatyta atsakomybė už šiuos nusikaltimus. Karo ir ginkluoto konflikto nebuvo. Niurnbergo tribunolo statutas negali būti taikomas. Neišsamiai ir neobjektyviai teismai tyrė tą laikotarpį, reikia rimtų mokslinių tyrimų“, – sakė advokatė.

A.Kardanovskis nuteistas už tai, kad, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros MGB tardymo dalies 2 skyriaus 1 poskyrio vyr. tardytoju ir vykdydamas Ministrų tarybos nutarimą dėl vadinamų buožių ištrėmimo iš Lietuvos, gavęs įskaitos bylą, 1949 metų kovo 5 dieną parengė ir savo parašu patvirtino šešių asmenų šeimos ištrėmimą. Šešių asmenų šeima (tėvai ir keturi vaikai) gyveno tuometinėje Šiaulių apskrityje, Lygumų valsčiuje, Vaigalių kaime. Po šios pažymos patvirtinimo šeima represinių struktūrų buvo sulaikyta ir nuvežta į geležinkelio ešaloną. Kovo 25 dieną jie gyvuliniuose vagonuose iš Šiaulių geležinkelio stoties buvo išvežti į Irkutsko sritį.

A.Kardanovskis ikiteisminio tyrimo metu kaltės taip pat nepripažino. Jis teigė, kad dėl šeimos trėmimo sprendimo nepriėmė, tik patikrino jų priklausomybę vadinamiesiems buožėms.

Šioje byloje liudytoju buvo apklaustas Lietuvos genocido ir rezistencijos centro ekspertas. Specialisto vertinimu, A.Kardanovskio keli pasirašyti dokumentai tremties bylose yra išvados, o išvada reiškia, jog pareigūnas, susipažinęs su jam pateiktais tremties įskaitos bylos dokumentais, išsiaiškina, jog jie yra surinkti tinkamai ir nėra jokių kliūčių ištremti šitai šeimai.

Generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis prašė nuteistojo skundą atmesti.

Prokuroras mano, kad A.Kardanovskis žinojo, kad represijos vyko visoje tuometinėje sovietų sąjungos teritorijoje.

„Tarptautinėje teisėje civilių trėmimas jau tada buvo aiškiai apibrėžtas ir laikomas karo nusikaltimu. Jis savanoriškai vykdė tarnybą, dirbo okupacinės valdžios struktūroje. Tai rodo jo pasirinkimą tarnauti ir sąmoningai vykdyti nurodymus. Tai paneigia teiginius, kad negalėjo suvokti tuometinės situacijos. Tarnauti okupacinės valdžios struktūroms jis pasirinko pats“, – sakė prokuroras S.Stulginskis.

Šiaulių apygardos teismas nuosprendyje yra konstatavęs, kad nors A.Kardanovskis teigia 1949 metais negalėjęs suprasti, kad Lietuva buvo okupuota, buvęs įsitikinęs, kad pati Lietuva įstojo į Sovietų sąjungą, tačiau tai nepaneigia Baudžiamojo kodekso 102 straipsnyje įtvirtintos veikos objektyviojo požymio – Lietuvos okupacijos nagrinėjamoje byloje.

„Atkreiptinas dėmesys, kad ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo nuomonė dėl okupacijos nepasikeitė – jis žino, kad Lietuva savarankiškai buvo įstojusi į SSRS sudėtį, tuo neigdamas, kad sovietinė okupacija tęsėsi iki 1990 m. kovo 11 d., kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Nors kaltinamasis nepripažįsta, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, tačiau pripažįsta, jog trėmimo metu jos gyventojai patyrė masines represijas, pažeidžiančias žmogaus teises, tuo pat metu pateisindamas SSRS vykdytą politiką ir vertindamas kaip tokių veiksmų to laikmečio lemtą istorinę būtinybę“, – yra nusprendęs Šiaulių apygardos teismas.

Šioje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta viena iš ištremtos šeimos dukterų. Ji Šiaulių teismui pasakojo, kad iš tėvų buvo atimtas visas turtas: gyvuliai, namai, žemės. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ji susigrąžino žemę. Moteris sakė, kad A.Kardanovskiui atleidžia ir nereiškia jam civilinio ieškinio.

Šiemet birželį Aukščiausiasis Teismas atmetė A.Kardanovskio ir jo gynėjos skundus kitoje trėmimų byloje.

Pareigūno veiksmus, kai jis pasirašo vieną iš būtinų tremties bylos dokumentų, be kurio trėmimo procesas negali vykti ir būti baigtas, trijų teisėjų kolegija įvertino kaip tiesioginį dalyvavimą trėmimo mechanizme.

Šioje byloje vyrui taip pat skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuo jos atleistas dėl ligos. Tačiau jis turės atlyginti neturtinę žalą šešiems nukentėjusiems asmenims. Iš viso jam skirta sumokėti 69 tūkst. eurų – trims nukentėjusiems jis turės pervesti po 15 tūkst. eurų, kitiems po - 10 tūkst. 8 tūkst. ir 6 tūkst. eurų.