Teismas išteisino piktnaudžiavimu kaltintą antstolį V.Čegliką

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį išteisino piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu kaltintą antstolį, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narį Valdą Čegliką.

V.Čeglikas yra sakęs, kad buvo nepagrįstai apkaltintas, nes buvo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis parduoti tą turtą.

Teismo nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Bylos duomenimis, Vilniuje dirbantis A.Čeglikas 2008-aisiais iš varžytinių skolininko Arūno U. pasiūlytam pirkėjui pardavė sostinėje B.Krivicko gatvėje esantį 20 arų sklypą. Išieškojimas vykdytas banko ''Swedbank" prašymu.

Teismo posėdyje Arūnas U. yra pasakojęs, kad bankas iš jo atėmė šį sklypą, nes jis neišgalėjo mokėti paskolos. Pirkdamas sklypą jis įkeitė jį hipotekai. Praėjus dvejiem metams vyras jau negalėjo mokėti bankui paskolos.

Siekdamas sumažinti nuostolius, jis pats ėmė ieškoti kliento. Radęs pirkėją, konsultavosi su advokatais ir antstoliais, tarėsi su banko teisininku. Visi užtikrino, kad sklypą bus galima parduoti paties surastam pirkėjui.

Vilnietis Alvydas B. pasakojo, kad tuo metu visi pirko nekilnojamąjį turtą, todėl ir jis nutaręs sudalyvauti nekilnojamo turto versle.

Pradėjęs domėtis šia rinka, iš vieno pažįstamų sužinojo apie sklypą B.Krivicko gatvėje. Vyrai nuvažiavo pas antstolį, advokatus, pasiskolino pinigų ir nusipirko nekilnojamąjį turtą. 20-ties arų sklypą norėjo padalyti į du sklypus ir parduoti.

Šioje byloje parodymus davė ir turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtinusi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą šią teisėją apklausė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

B.Todesienė teismui sakė, kad nebuvo jokio skundo dėl antstolio veiksmų, todėl varžytinių aktą ji patvirtino. Valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius teisėjos teiravosi, ar ji žinojusi, kad yra uždėta ir daugiau areštų šia žemės sklypui. Teisėja atsakė, kad jos darbas buvo patikrinti, ar nėra skundų. Praktikos peržiūrėti viešą areštuoto turto registrą tada nebuvo.

Šis turtas - 20 arų sklypas - taip pat buvo areštuotas Vilniaus apygardos teismo siekiant apginti kitos vilnietės Nijolės D. teises.

Liudytoja apklausta hipotekos teisėja Vida Valeckaitė sakė, kad nukentėjusioji Nijolė D. turėjo prašyti stabdyti pardavimą ne ginčo tvarka.

„Yra viešas registras, kad žmogus būtų sąžiningas ir su juo būtų sąžiningi kiti. Trys vieši registrai: turto arešto, hipotekos ir nekilnojamojo turto“, - yra sakiusi V.Valeckaitė.

Sklypas, dėl kurio pardavimo iš varžytynių dabar teisiamas antstolis V. Čeglikas, tikrųjų savininkų buvo prarastas mįslingomis aplinkybėmis.

Nukentėjusioji Nijolė D. BNS yra pasakojusi, kad jos garbaus amžiaus mama Vilniuje, už Fabijoniškių miškelio, turėjo 20 arų sklypą, ant kurio stovėjo namelis. Prieš 2000 metus mamai nesant namuose, į vidų įlindo paaugliai ir, užkūrę žvakę, jį sudegino. Moteris kreipėsi paramos į savivaldybę, kuri skyrė jai finansinę paramą kaip nukentėjusiai nuo gaisro. Vilnietė atstatė dalį namo, 50 proc. namo statyba buvo įregistruota, užvesta inventorinė byla.

Kadangi namas nebuvo iki galo atstatytas ir įrengtas, Nijolė D. mamą pasikvietė gyventi į savo butą. Atėjus ekonominiam pakilimui ir suklestėjus nekilnojamojo turto rinkai, moteris pastebėjo, kad netoli jos mamos gyvenamosios vietos ėmė atsirasti skelbimai su telefonais, prašant parduoti sklypus ir namus. Moteris paprašė kaimyno, kad, atsargumo dėlei, šis informuotų ją, jei kas pradėtų domėtis jos mamos turtu.

Kartą kaimynas jai paskambino ir pranešė, kad po mamos žemę vaikšto nepažįstami žmonės. Jie pareiškė, kad iš senutės nusipirko sklypą.

Motina ir dukra buvo šokiruotos - jos kreipėsi į Registrų centrą. Jo darbuotojai pareiškė, kad Nijolės D. mama nurodytu adresu jokio nekilnojamo turto neturi. Moteris kreipėsi į policiją. Pareigūnai atliko tyrimą, surado asmenis, už 850 tūkst. litų realizavusius svetimą sklypą.

Pasak Nijolės D., pradėjus tyrimą dėl jos mamos sklypo, paaiškėjo, kad tie patys asmenys už 2 ir 3 milijonus litų pardavė sklypus Bajoruose ir Pilaitėje.

Teismuose vyko daug procesų, tačiau brangaus žemės sklypo už Fabijoniškių tikrieji savininkai dar neatgavo. Sklypas buvo perparduotas kelis kartus įvairiems asmenims ir bendrovėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių