„Swedbank“: telefoniniai sukčiai vasarą taip pat atostogauja

  • Teksto dydis:

Per antrą šių metų ketvirtį telefoniniai ir elektroniniai sukčiai iš „Swedbank“ klientų apgaulės būdu išviliojo 34 proc. mažiau pinigų nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius. Taip pat pastebimai išaugo gyventojų lėšų dalis, kurių dėl laiku sustabdytų operacijų sukčiams nepavyko užvaldyti. Gyventojams operatyviai informavus banką apie konktaktą su sukčiais, išsaugotų lėšų dalis išaugo 56 proc. lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu.

„Kiekvieną kartą sukčiams bandant pavogti 6 litus, bent 1 litą mes sugebėdavome išsaugoti, tačiau pasiektume gerokai daugiau, jei žmonės aktyviau informuotų mūsų darbuotojus apie susidūrimą su apgavikais. Sulaukusieji įtartinų skambučių turi būti budrūs ir neatskleisti sukčiams savo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų, tačiau net ir atskleidus duomenis, lėšas galima apsaugoti, jei apie tai nedelsiant pranešama bankui“, – pasakojo „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

Vasarai baigiantis sukčiavimo mastai gal išaugti

Anot L. Žemaitytės, sukčiai nuolat bando išvilioti gyventojų pinigus, tačiau vasarą jie pasiekia mažiau gyventojų. „Atostogų metu žmonės mažiau laiko praleidžia namuose – jie dažniau laiką leidžia gamtoje, keliauja. Dėl to sukčiams sunkiau prisiskambinti gyventojams laidiniu telefonu, kuriuo įprastai sulaukiama apgaulingų skambučių“, – tęsia L. Žemaitytė.

„Swedbank“ duomenimis, jau kelerius metus dėl sukčiavimo besikreipiančių klientų skaičius vasarą sumažėja. 2012 m. birželį nukentėjusių nuo telefoninių apgavysčių gyventojų buvo dvigubai mažiau nei gegužės mėnesį, o šių metų birželį nukentėjusiųjų skaičius buvo net tris kartus mažesnis nei gegužę.

Pasak banko specialistų, daugiausiai žmonių nuo sukčių nukenčia žiemą bei pavasarį. Todėl vasarai einant į pabaigą, banko darbuotojai įspėja, kad sulyg artėjančiu rudens sezonu sukčiavimo atvejai gali padažnėti

Keliautojai turėtų nepaleisti kortelės iš akių

Pasak L. Žemaitytės, vasaros metu po užsienį keliaujantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad jie taip pat gali susidurti su duomenų vagystėmis.

„Jungtinėje Karalystėje, Bulgarijoje, Ukrainoje, Italijoje bei kitose turistų pamėgtose šalyse keliautojai turėtų būti apdairūs mokėdami kortele ir išsigrynindami pinigus. Didžiuosiuose miestuose sukčiai gali mėginti tiesiog nusirašyti duomenis nuo kredito kortelės arba nuskaityti kortelės magnetinės juostelės informaciją ir PIN kodą, prie banko kortelių skaitytuvų ar bankomatų pritaisydami kenkėjišką įrangą. Pastarieji atvejai dažniau užfiksuojami valstybėse, kuriose atsiskaitymams nereikia lusto technologijos, pavyzdžiui, JAV“, – atskleidė L. Žemaitytė.

„Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė keliaujantiems pataria vadovautis keliais saugumo patarimais.

„Mokėdami už prekes ir paslaugas, nepaleiskite savo banko kortelės iš akių. Jei reikia, eikite su restorano padavėju ar parduotuvės konsultantu iki kasos. Neleiskite, kad jūsų kortelė būtų išnešta į kitą patalpą, o atlikdami mokėjimus ar išsigrynindami pinigus PIN kodą įveskite jį pridengdami. Pinigus iš kortelės verčiau grynintis bankomatuose, kurie yra gerai matomose vietose arba bankų padaliniuose“, – primena L. Žemaitytė.

„Swedbank“ darbuotojai gyventojus, susidūrusius su sukčiais, ragina kuo greičiau apie incidentą pranešti policijai, o taip pat nepamiršti informuoti ir banko darbuotojų. Tai galima padaryti paskambinus trumpuoju telefonu 1884.


Šiame straipsnyje: Swedbanksukčiaisukčiavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių