Švedės žudiką N. Bilevičių mirtinai sužalojęs kalinys neatsikratė įkalinimo iki gyvos galvos

Jo aukomis prieš kelis dešimtmečius tapo pora iš Vilkaviškio rajono, o atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose jis nužudė čia kalėjusį Nerijų Bilevičių, kuris Švedijoje buvo nuteistas už 17-metės Lizos Holm nužudymą.

2015 metų lapkritį Švedijos Skaraborgo teismas pripažino lietuvį kaltu nužudžius 17-metę merginą, teismas skyrė prokuroro prašytą bausmę ir N. Bilevičių nuteisė kalėti iki gyvos galvos, vėliau lietuvis buvo nusiųstas į savo valstybę bausmės atlikimui.

N. Bilevičius buvo nužudytas 2022 m. rugpjūčio 3-osios vakarą tuometiniuose Marijampolės pataisos namuose, kieme prie „Uždarosios zonos“. Bylos duomenimis, R. Raulynas be jokios priežasties ne mažiau kaip 8 kartus dūrė metaline geležte N. Bilevičiui į kaklo, krūtinės, nugaros sritis, pažeidė miego arteriją ir šis po keliolikos minučių mirė įvykio vietoje.

Teisėsauga nusikaltimą kvalifikavo kaip nužudymą dėl chuliganiškų paskatų.

45 metų R. Raulynas Apeliacinio teismo prašė jo veiksmus kvalifikuoti kaip nužudymą labai susijaudinus, sušvelninti už šį nužudymą skirtą 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis nurodė, kad nuo vaikystės pasižymėjo dideliu jautrumu, emocionalumu, impulsyvumu, emocijų bei impulsų nestabilumu. Būdavo sunku suvaldyti ir kontroliuoti veiksmus. Dėl to, nuteistojo teigimu, jis turėjo problemų, taip pat ir su teisėsauga. Be to, nusikaltimas padarytas ne tarp laisvėje gyvenančių žmonių, o specifinėje aplinkoje –įkalinimo įstaigoje, kur yra laikomas jau virš 20 metų, visiškoje izoliacijoje, kameros vienutėje.

Vyro manymu, kalinimo sąlygos padarė neigiamą poveikį jo psichikai. Per pastaruosius 10 metų jis daugiau nei 60 kartų kreipėsi į administracinius teismus dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų, taip pat į žurnalistus, rašė spaudai dėl nežmoniško elgesio ir kalinimo sąlygų. Nuteistasis rašė skundus ne tik Kalėjimų departamentui, bet ir Teisingumo ministerijai, Seimo kontrolierių įstaigai, įkalinimo įstaigų administracijoms, tarptautinėms institucijoms.

Apeliantas įsitikinęs, kad visa tai prisidėjo prie nusikaltimo padarymo, skunde pažymima, kad nusikaltimo darymo metu jis buvo apimtas stiprių emocijų ir buvo ūmios psichozės būsenoje. Šis itin didelis susijaudinimas nulėmė nusikaltimo padarymą, o nuteistojo reakcija nusikaltimo padarymo momentu nebuvo adekvati.

Teismo dokumentuose rašoma, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį skirtingose kalinimo įstaigose buvo priimti įsakymai išvesti R. Raulyną iš gyvenamosios kameros tik su antrankiais.

Nuteistasis teigia, kad nesiekė nužudyti N. Bilevičiaus, tai buvo jo spontaniška reakcija dėl savitvardos praradimo, agresija buvo nukreipta į atgrasymą, sudrausminimą, atkeršijimą už nuolatinius užgauliojimus ir įžeidimus. Pasak apelianto, jis sureagavo į dirgiklį – N. Bilevičiaus grasinimus ir įžeidinėjimus, kuriuos jis išgirdo būdamas savo kameroje, kaip nukentėjusysis apie jį kalbėjo su kitais kieme buvusiais nuteistaisiais ir po kiemą vaikštančiomis Marijampolės pataisos namų parduotuvės pardavėjomis.

„Įkalinimo įstaigoje, kur egzistuoja subkultūros, tarp nuteistųjų iki gyvos galvos neegzistuoja visuotinai priimtinos moralės ir visuomeninės normos“, – sako R. Raulynas.

Kartu su R. Raulynu ir N. Bilevičiumi tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atlieka ir buvęs Klaipėdos nusikalstamo pasaulio autoritetas Sigitas Gaidjurgis, vyras yra pripažintas kaltu dėl 16 tyčinių nužudymų ir taip pat įkalintas iki gyvos galvos. Pasak R. Raulyno, N. Bilevičius ir S. Gaidjurgis apie metus kalėjo vienoje kameroje, N. Bilevičius klausydavo S. Gaidjurgio, vykdydavo jo valią ir paliepimus, buvo visiškai paklusnus ir lojalus S. Gaidjurgiui, laikė jį savo autoritetu. S. Gaidjurgis N. Bilevičių laikė savo parankiniu.

Kitas kalinys pasakojo, kad vienoje kameroje kalėjęs N. Bilevičius ir S. Gaidjurgis kartu ir įtikėjo į Dievą ir abu prieš kalėjimo administraciją vaidino pamaldžius nuteistuosius, R. Raulyno jie labai nemėgo už tai, kad jis visiems drąsiai sakydavo, jog jis ir neketina dėl to apsimetinėti bei apgaudinėti nei savęs, nei kitų, S. Gaidjurgis ir N. Bilevičius R. Raulyną bandė persekioti, apkalbėti, šmeižti kitų kalinių akyse. Iš R. Raulyno kartais buvo šaipomasi dėl to, kad jis dirba, kalinių manymu, žeminantį darbą – tvarko bendro naudojimo patalpas ir koridorių.

R. Raulynas teisme sakė, kad jeigu N. Bilevičius jo nebūtų įžeidinėjęs, jis nebūtų ryžęsis konfliktui  ir nusikaltimo padarymui.

R. Raulyno teigimu, jis buvo priklausomas nuo subkultūros, vidinio įkalinimo įstaigos gyvenimo. Jis buvo priverstas kovoti už save, savo reputaciją dėl savo saugumo, nes buvo veikiamas visos įkalinimo įstaigos aplinkos, teismas tai turi įvertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. Raulyno teigimu, atliekant bausmę tuometiniame Lukiškių kalėjime, per anglų kalbos pamoką  be jokios aiškios priežasties ir nuteistajam nieko neįtariant, S. Gaidjurgis priėjo prie jo iš už nugaros ir visa jėga smogė į galvą, nuo ko jis prarado sąmonę.

Pareiškimo R. Raulynas tuomet nerašė, nes buvo veikiamas nerašytų kalinių taisyklių. Kriminalinės žvalgybos skyrius savo iniciatyva norėjo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykio, bet S. Gaidjurgis per kitus nuteistuosius ėmė nuteistajam grasinti, kad jį „užvers“, jeigu neatsisakys visų pretenzijų. Dėl to, kai buvo iškviestas į Kriminalinės žvalgybos skyrių, pareiškė, kad pretenzijų neturi. Todėl Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o S. Gaidjurgis dėl įvykio buvo nubaustas 15 parų karcerio.

R. Raulynas kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas už nepilnametės išžaginimą ir jos motinos bei patėvio nužudymą Virbalio miestelyje, Vilkaviškio rajone, 2001 metais. Slepiant nusikaltimą namas su palaikais buvo padegtas, o 14-metę R. Raulynas pagrobė ir išsivežė į Kauną. Čia ją netrukus išlaisvino policijos pareigūnai, kurie tuo pačiu ir sulaikė įtariamąjį.