- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sukčiai ribų neturi, jie aukų ieško net tarp tų, kurie ieško darbo socialiniuose tinkluose. Populiariame profesionalų socialiniame tinkle „LinkedIn“ nusikaltėliai įkūrė netikrus profilius iš anksto apgalvotam nusikaltimui. Jie netikrais darbo skelbimais vilioja specialistus ir siekia išgauti asmeninės jautrios informacijos, kurią vėliau gali panaudoti prieš nieko neįtariantį žmogų. Tokių sukčiavimo atvejų kiekis per dvejus metus išaugio beveik tris kartus. Kaip neužkibti ant sukčių kabliuko? LNK žurnalistas kalbino komunikacijos agentūros „Brandnomika“ vadovą Robertą Šapalą.
– Kodėl staiga nusikaltėliai nusitaikė į darbo ieškančius gyventojus?
– Išskirčiau dvi priežastis. Viena yra ta, kad apskritai „LinkedIn“, jei lygintume 2018 m., kai aš pradėjau su juo dirbti, ir dabar, šis tinklas labai išpopuliarėjo. Lietuvoje juo naudojasi bent 600 tūkst. žmonių. Bendrai pasaulyje – 900 milijonų. Antra priežastis – pandemija, kuri paskatino žmones dirbti nuotoliniu būdu. Tad darbo skelbimai yra gera niša priimti darbuotojus dirbti nuotoliniu būdu. O „LinkedIn“ tapo labai gera kombinacija. Pirmiausiai todėl, kad čia gali rasti labai gerą darbo skelbimą, antra – darbo skelbimai tapo nuotoliniai ir įprasta praktika.
Dažniausiai sukčiavimo atveju skelbimas atrodo lyg „Teleloto“ bilietas, siūlantis kur kas didesnį atlyginimą už darbą nei įprastai.
– Koks tokio pobūdžio sukčiavimo mechanizmas, kaip tai vyksta?
– Įsivaizduokime, kad ieškau žinių vedėjo darbo ir „LinkedIn“ pamatau tokį pasiūlymą. Dažniausiai sukčiavimo atveju skelbimas atrodo lyg „Teleloto“ bilietas, siūlantis kur kas didesnį atlyginimą už darbą nei įprastai. Antra – siūlo daug papildomų naudų, pavyzdžiui, visiems šeimos nariams, net jūsų šuniukui, sveikatos draudimą. Trečias dalykas, jei biuras yra ne Lietuvoje, tai neva gausite galimybę kartą per mėnesį nemokamai nuskristi pas juos į įmonę. Toks neįprastas skelbimas patraukia daugelio dėmesį ir paskatina aplikuoti. Kai aplikuoji, dažniausiai gauni laišką. Čia reikėtų atkreipti į pašto dėžutės adresą. Pavyzdžiui, jei man LNK siųstų laišką, kad esu priimtas, ir jeigu tas laiškas būtų, tarkim, lnkzinios@gmail.com, reikėtų suklusti. Tai jau – „raudona vėliava“, nes įmonė, kuri siūlo gerą poziciją arba kuri yra žinoma tarptautiniu mastu, manau, gali sau leisti investuoti į normalios pašto dėžutės adresą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Į ką dar reikėtų atkreipti dėmesį?
– Trečias dalykas, kai su tavimi pradeda bendrauti sukčiai, jie stengiasi išgauti juos dominančią informaciją. Tiksliau, jie nori, kad žmogus paspaustų ant tam tikros nuorodos, kuri sugeneruotų virusą ir tu gauni „dovaną“ į savo kompiuterį. Kaip toliau viskas atrodytų? Mano atveju, pavyzdžiui, parašytų: „Sveikiname, Robertai, tu priimtas į darbą“ arba „Tu esi antrame etape ir mes norėtume su tavimi pakalbėti per „Teams“. Jie prašo paspausti ant tam tikros nuorodos. Jeigu paspaudi, tikėtina, kad gali atsisveikinti su savo kompiuteriu.
– Ar kas nors bandė aiškintis, kiek nuostolių gyventojai dėl to yra patyrę?
– Lietuvoje – ne, nes čia „LinkedIn“ dar tik įsivažiuoja. Pasaulyje taip pat nėra suskaičiuota, bet tokių skelbimų kasmet daugėja. 2021 metais tokių buvo trys tūkstančiai, o 2022-aisiais – jau septyni tūkstančiai. „LinkedIn“ fiksuoja, kad apskritai melagingų naujienų, nebūtinai susijusių su darbo skelbimais, pernai per pirmą pusmetį buvo apie 85 milijonai. Sukčiai labiausiai taikosi ne į pačias įmones, o į kandidatą, kad išgautų kuo daugiau asmeninės informacijos, kuri gali paskui nuvesti sukčius net į jūsų banko sąskaitą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...