Skubios pagalbos telefoną atakuoja įsimylėjėliai ir psichikos ligoniai

Praėjusiais metais Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 Lietuvoje sulaukta daugiau nei 3 mln. skambučių.

Šiemet per mėnesį šiuo telefonu skambinta apie 270 tūkst. kartų. Vienam Bendrojo pagalbos centro (BPC) operatoriui per 12 valandų pamainą tenka priimti apie 150 įvairių pagalbos prašymų. Deja, dar gana dažnai gyventojai nežino, kokiais atvejais šiuo telefonu galima skambinti, teigiam Bendrojo pagalbos centro pranešime.

Pagalbos telefonu reikia skambinti tik tada, kai staiga iškyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, turtui, kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą ir suteikti skubią pagalbą. Tačiau centro operatoriai neretai būna atakuojami paliktų ir įskaudintų įsimylėjėlių, skambinama pametus mobilųjį telefoną, skundžiamasi, kai neįleidžiama į naktinį klubą.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, telefonu 112 kartais skundžiamasi ir tais atvejais, kai bute dingsta elektra, reikia taksi telefono numerio, darbdavys laiku nesumokėjo atlyginimo, sugedo automobilis, supykdė eilės pasienyje.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesnioji specialistė Jolita Pilinkaitė-Švenčionė sako, kad kartais gyventojai net nesusimąsto, kad skambindami pagalbos numeriu 112 dėl buitinių, socialinių ir kitų problemų  tik be reikalo užima telefono liniją, kai galbūt tuo metu skubi pagalba yra būtina kilus gaisrui  ar įvykus eismo įvykiui.

Netrūksta ir melagingų skambučių. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kurie numato, kad už Bendrojo pagalbos centro pareigūnų darbą trukdančius skambučius, taip pat už garbę ir orumą įžeidžiančius komentarus skambinantieji bus baudžiami įspėjimu, bauda nuo 300 iki 500 litų arba net areštu nuo 15 iki 30 parų.

Pasak J.Pilinkaitės-Švenčionės būna, kad pranešama, jog Kaune kilo gaisras, bet operatoriai mato, kad skambinama iš Vilniaus. Paklausus, kaip žmogus, būdamas sostinėje, regi gaisrą Kaune, greitai padedamas ragelis.

Pagalbos telefono numeriu dažnai skambina ir psichikos ligoniai, ypač pilnaties metu. Neretai skambina ir mobiliųjų telefonų remonto darbuotojai, kurie mėgina įsitikinti, kaip veikia jų taisytas telefonas: paskambina, pasisveikina, o sulaukę atsakymo, jį išjungia.

„Tėveliai taip pat turėtų atsakingiau žiūrėti į vaikų išdaigas ir neleisti jiems žaisti mobiliojo ryšio telefonais, nes yra buvę, kad vaikai pagalbos numeriu 112 skambino visą dieną“ – sakė J.Pilinkaitė - Švenčionė.

Tiesa, kaip ji pastebi, jei anksčiau sutuoktiniai ir sugyventiniai, kartais tik norėdami pagąsdinti policija, skambindavo dėl buitinių konfliktų ir smurtavimo, tai nuo šių metų, įsigaliojus Smurto valdymo įstatymui, tokių skambučių sumažėjo.

"Dabar, jei vienas partnerių praneša, kad jo antroji pusė smurtauja, tai pastarasis moka baudą arba jo laukia areštas. Bet jei atvykus policininkams, juos, pavyzdžiui, kvietusi moteris  jau nenori, kad sutuoktinis būtų baudžiamas ir tvirtina, kad šis atsiprašė ar net nesmurtavo, tokiu atveju jai pačiai teks mokėti baudą už melagingą iškvietimą. Todėl dabar skundžiasi tik tie, kurie iš tiesų patiria smurtą arba tie, kurie dar nežino, kad teks mokėti baudas“, - tvirtina J.Pilinkaitė-Švenčionė.

Neretai gyventojai pagalbos telefonu 112 skambina ne iš įvykio vietos, nors veiksmingiausia pagalbą kviesti būtent iš jos, kadangi ten esantis žmogus geriausiai žino situaciją ir gali suteikti naudingos informacijos. Pavyzdžiui, jei kviečiama greitoji medicinos pagalba, esančiam įvykio vietoje žmogui medikai gali paaiškinti, kaip nukentėjusįjį gaivinti.

Kartais gyventojai, pranešdami apie įvykį, tepasako, kad važiuodami pro šalį mato griovyje atsidūrusį automobilį.

„Deja, paprašius pažiūrėti, kas nutiko, pasipila priekaištai. Nepagalvojama, kad operatoriai todėl ir užduoda klausimus, kad išsiaiškintų, kokią pagalbos tarnybą reikia siųsti. Juolab, kad nuo pateiktos informacijos kartais gali priklausyti ir žmonių gyvybė. Beje, už teikiamą pagalbą moka visi mokesčių mokėtojai. Kad lėšos nebūtų eikvojamos veltui, turime žinoti, kada ir ką siųsti į nelaimės vietą“, – teigė Vilniaus padalinio vadovė.

Pasak jos, besikreipiantys pagalbos gyventojai neretai gerai žino savo teises, bet pamiršta elementarų mandagumą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių