Policija dūsta nuo smurto šeimoje bylų

Per penkis mėnesius, kai galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policijos pareigūnų darbo krūvis smarkiai išaugo, o išteklių tam praktiškai neskirta, sako Policijos departamento Rizikos valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkas Tomas Babravičius.

„Deramas policijos aprūpinimas tiek materialine prasme, tiek žmogiškaisiais resursais tai - problema, kuri priimant šį įstatymą nebuvo ir nėra sprendžiama deramu lygiu. Kaip matome iš pateiktos statistikos, nusikalstamumas Lietuvoje padidėjo apie 12 procentų, visas šis tyrimas ir atitinkamai darbo krūvis policijos įstaigoms ir pareigūnams yra smurto artimoje aplinkoje sąskaita“, - penktadienį per konferenciją Seime sakė pareigūnas.

Policijos departamento atstovo duomenimis, per penkis mėnesius, kai galioja įstatymas, policija gavo 11 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėta 3800 ikiteisminių tyrimų, 1910 atvejų atsisakyta tokius tyrimus pradėti.

„Dar atkreipčiau dėmesį, kad ši statistika rodo tik apie pusę atvejų, susijusių su smurto artimoje aplinkoje, į kuriuos policija reaguoja“, - tvirtino T.Babravičius.

„Patikėkite, Lietuvos policija dūsta nuo šio krūvio. Policijos komisariatai naudoja paskutines lėšas, kad įsipiltų benzino ir nuvyktų į įvykį“, - kalbėjo Policijos departamento atstovas.

Jis pabrėžė, kad ir šią su įstatymo įgyvendinimu susijusią problemą reikės spręsti.

Policijos departamento duomenimis, dauguma - 70 proc. - su smurto artimoje aplinkoje susijusių nusikalstamų veikų yra dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, 24 proc. - dėl grasinimo nužudyti ir terorizavimo, 6 proc. - dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Beveik puse - apie 49 proc. arba 5500 atvejų -  pareigūnai nėra priėmę jokių procesinių sprendimų tokiose bylose. T.Babravičiaus teigimu, policijoje atliekami vidaus tyrimai, siekiant nustatyti, kodėl taip nutiko.

Kalbėdamas apie kitas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimo bėdas, pareigūnas atkreipė dėmesį, kad net ir nubausti smurtautojai niekur nedingsta, jie grįžta į savo gyvenamąją aplinką. Tačiau šiuo metu jokios smurtautojo elgesio keičiančios programos nevykdomos.

Konferencijoje dalyvavę Generalinės prokuratūros ir teismų atstovai pabrėžė, kad gruodį įsigaliojusį naują įstatymą būtina suderinti su Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis.

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Olegas Šibkovas teigė, kad pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatyta norma, jog baudžiamoji byla pradedama nesant nukentėjusios skundui, prieštarauja Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normoms.

„Šis neatitikimas dabar apeinamas taip, kad iš aukos policijos pareigūnai beveik visada sugeba gauti pareiškimą apie nusikalstamą veiką. Tiesiog įkalba. Arba policijos pareigūnai yra paruošę tokį įvykio apžiūros aktą, kurį auka pasirašo. Ten yra sakinys “aš sutinku, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas„. Ji pasirašo visą aktą iš esmės nematydama ir nesuprasdama, kad ji padavė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjo“, - pasakojo teisėjas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kol kas nevykdomas įstatymo reikalavimas su bausme smurtautojui skirti apsaugos priemones. Kadangi nėra aiški tokių priemonių taikymo tvarka, teismai to nedaro. Vietoj apsaugos priemonių dažniausiai skiriamos kardomosios priemonės, kaip nors ribojančios smurtautojo veiksmus.

Dar viena problema, anot teisėjo, kad teisiant asmenį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo (dėl to daugiausia iškelta bylų), negalima skirti suėmimo.

„Jeigu toks asmuo neateina į teismą, nėra jokių priemonių užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje“, - sakė O.Šibkovas.

Jis pasidalijo savo patirtimi, kai teisiamasis vis neatvykdavo į posėdžius, jis buvo surastas ir atvesdintas, bet jo nesuėmus, o tik įteikus šaukimą atvykti į teismo posėdį, jis vėl jame nepasirodė.

Moterų organizacijų atstovės per konferenciją tvirtino, kad įstatymas buvo reikalingas, tačiau jis nėra iki galo įgyvendinamas ir neišsprendžia daugelio problemų - pirmiausia, smurto prevencijos.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas pradėjo galioti praėjusių metų gruodžio viduryje. Jame numatyta galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.

Dokumentas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus su auka namus.


Šiame straipsnyje: smurtas

NAUJAUSI KOMENTARAI

m

m portretas
neuždus. Juk šitokias pajėgas turime - prieš vieną vaiką bent po 240 galime mesti.

joo

joo portretas
MENTAI "DUSTA"...!?GEGUZES 17 ZMONEMS GRASINDAMI SUNIMIS,BANANAIS IR GUMINEM KULKOM, NEUZDUSO.???!!! TEGU TA ISKAMSA VOICEXOVSKIENE PAREGULIUOJA SITUACIJA, PATYS PASIKARSIT... UUU MENTAI

G.

G. portretas
KAŽIN,AR KOMISARAS KAMINSKAS NEPRIDUSO?JAU TAIP GALUOJASI,MATYT,DĖL RŪTOS RĖŽTOS TIESOS,KAD NET INTERNETAS MIRGA NUO DEJONIŲ. KVAILA,GĖDA,ŽEMA,A P G A I L Ė T I N A.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių