Piktnaudžiavimu kaltinamas ligonių kasų vadovas verdikto neišgirdo

Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad šią bylą turėtų nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Bylos nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai perduodamas dažniausiai, jei yra kilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Aukščiausiasis Teismas formuoja precedentus ir kitomis įstatymų nustatytomis formomis užtikrina vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Teisėjas Viktoras Aidukas paskelbė, kad tinkamas baudžiamojo proceso normų taikymas ir baudžiamojo įstatymo, už kurį numatyta atsakomybė Baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje, pritaikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus formuojant vienodą teismų praktiką. Baudžiamojo kodekso 228 straipsnis numato atsakomybę už piktnaudžiavimą.

Tuometinį VLK vadovą A. Sasnauską kaltu dėl piktnaudžiavimo daugiau nei prieš dvejus metus – 2014 metų lapkritį – pripažino Vilniaus apygardos teismas. Pernai liepą jį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas.

A. Sasnausko advokatas Aukščiausiojo Teismo prašė panaikinti jo klientui paskelbtus nuosprendžius ir jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasacinius skundus parašė ir dar du nuteistieji šioje byloje – Robertas Janickas ir VLK Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pareigas anksčiau ėjęs Vytas Sinkevičius. Jie taip pat prašė panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti. 

V. Sinkevičius skunde teigė, kad buvo taikytas neteisėtas nusikalstamos veikos imitavimo modelis, ignoruota dalis jam palankių įrodymų. R. Janickas skundėsi, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir t.t.

Tuo metu prokuratūra prašė visus kasacinius skundus atmesti, nes mano, kad teismai įstatymus taikė tinkamai, priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus.

A. Sasnausko ir kitų šios bylos nuteistųjų skundai Aukščiausiajame Teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka – šalims nedalyvaujant. Dabar bylą perdavus išplėstinei kolegijai, procesas turėtų vykti žodine tvarka, į jį paprastai kviečiami visi proceso dalyviai.

Anksčiau paskelbtu nuosprendžiu A. Sasnauskui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Nuteistasis įpareigotas be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo išvykti ilgiau nei septynioms paroms.

Surengta provokacija

Iškart po šio nuosprendžio A. Sasnauskas pareiškė, kad jį skųs, nes prieš jį buvo surengta provokacija. Ilgai trukusio teismo proceso metu jis ėjo pareigas.

Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl 2009 metais VLK organizuotų ir vykdytų tariamų viešųjų intelektualinės saugos paslaugų pirkimų, nors realiai jais siekta pirkti paslaugą pasiklausymo aparatūrai aptikti ir jai neutralizuoti. Sutartis taip ir liko nepasirašyta, o teisėsaugos institucijos demaskavo nusikalstamus tarnautojų ketinimus.

Šią paslaugą ketinusiam teikti bendrovės „Gelsauga“ apsaugos ekspertui R. Janickui teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikui. Kaip ir A. Sasnauskas, R. Janickas iš savo gyvenamosios vietos negalės išvykti ilgiau nei savaitei.

Bendrovė „Gelsauga“ yra dukterinė „Lietuvos geležinkelių“ įmonė, jos pagrindinė veikla – objektų apsauga, vaizdo stebėjimo sistemų aptarnavimas, remontas ir priežiūra ir kt.

Prokuroras yra sakęs, kad tuometinis VLK vadovas A. Sasnauskas galėjo padaryti didelės žalos valstybei, iškraipyti Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindinius principus, diskredituoti VLK vardą, dėl jo galbūt neteisėtų veiksmų buvo sumenkintas visos Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas.

„Įrodymai patvirtina, kad minėtas VLK konkursas buvo fiktyvus, kitų dviejų bendrovių dalyvavimas jame buvo formalus, nesiekiant laimėti pačio konkurso, o tik siekiant padėti kaltinamiesiems, kad būtų išpildyti teisės aktų reikalavimai dėl dalyvių skaičiaus ir būtų užtikrinta, jog konkursą laimės būtent UAB „Gelsauga“, – skelbė Vilniaus apygardos teismas.

Bendrovė išteisinta

Manoma, kad VLK vadovas norėjo žinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai, ar jo kabinete VLK patalpose Kalvarijų gatvėje Vilniuje nėra sumontuota pasiklausymo aparatūra. Iš bendrovės „Gelsauga“ gauta įranga turėjo aptikti ir neutralizuoti slaptą pasiklausymo aparatūrą.

Supaprastintai vykdytą viešąjį pirkimą apklausos būdu laimėjusi „Gelsauga“ turėjo gauti iki 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų) per metus.

2009 metų rugsėjo 2 dieną R. Janickas apieškojo A. Sasnausko kabinetą ir rado Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) paliktą pasiklausymo įrangą. Kitą dieną buvęs policijos pareigūnas R. Janickas atvežtas į STT, jo paprašyta nieko apie rastą įrangą nesakyti VLK vadovui ir tęsti derybas dėl formalios sutarties pasirašymo.

Bendrovei „Gelsauga“ šioje byloje taip pat buvo pateikti kaltinimai, tačiau ji buvo išteisinta.

Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad pirktos ne bet kokios paslaugos, o tokios, kuriomis būtų siekiama apsisaugoti nuo galimų teisėsaugos institucijų tyrimų, kuriomis būtų kliudoma teisėsaugos institucijoms vykdyti savo funkcijas, atlikti teisėtus veiksmus, kuriais siekiama atskleisti nusikalstamas veikas.