Pareigūno žūtis Tryškiuose: ar buvo galima išvengti tragedijos?

Vidaus reikalų ministerija baigė du mėnesius trukusį tarnybinį patikrinimą ir pateikė išvadas dėl Telšių kelių policijos patrulio Liudo Šimkaus žūties tarnybos metu aplinkybių. Nelaimė įvyko šių metų rugpjūčio mėnesį. Išvadose teigiama, kad pareigūnai nesilaikė visų privalomų procesų, jiems pritrūko profesionalumo. Ar buvo galima išvengti tokios tragiškos baigties? Apie tai – pokalbis su Vidaus reikalų ministerijos generaliniu inspektoriumi Giedriumi Cininu ir policijos generalinio komisaro pavaduotoju  Edvardu Šileriu.

– Pone Cininai, kas nulėmė tragišką įvykio baigtį?

Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį į taktines klaidas, kurias padarė pareigūnai. Galėjo būti nepakankamas psichologinis situacijos ir smurtaujančio asmens įvertinimas, taktinis išsidėstymas sulaikymo metu, saugaus atstumo nesilaikymas, galbūt netinkamas elektros prietaiso naudojimas.

– Kodėl šis prietaisas nesuveikė? Juk pareigūnai šovė vadinamuoju elektrošoku?

Tikslias įvykio aplinkybes nustatyti pakankamai sunku, bet gali būti kelios priežastys, kodėl elektros impulso prietaisas gali veikti netinkamai. Gali būti stori rūbai, neoptimalaus atstumo pasirinkimas, kai sulaikomo asmens valia priešintis nėra paralyžiuojama. Jam tik sukeliamas skausmas, bet jis gali priešintis, išsitraukti ginklą, smogti pareigūnui. Taip šiuo atveju ir įvyko.

– Priminsime, kad tai buvo iškvietimas dėl buitinio konflikto. Agresyvus asmuo puolė į įvykio vietą atvykusius pareigūnus. Jie smurtautojui užlaužė rankas, paguldė ant žemės ir bandė surakinti antrankiais. Tada jis peiliu pataikė pareigūnui į gerklę. Ar taip buvo?

Negaliu sakyti, kad pareigūnai buvo užpulti iš pasalų, neturėjo laiko pasirengti ir įvertinti situacijos. Laiko buvo pakankamai. Tai buvo situacija, kai sulaikomas asmuo nevykdė pareigūnų nurodymų, o sulaikymo metu pradėjo priešintis ir panaudojo peilį.

– Kurio pareigūnai nematė, nes smurtautojas turėjo jį kišenėje?

Taip.

– Pone Šileri, jūsų manymu, ką toje situacijoje galima buvo daryti kitaip? Ką kitaip reikės daryti ateityje?

Tai yra nelaimė. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo policijos pareigūnas. Reikia patikslinti, kad įtariamasis pirmiausia puolė pareigūnę, bandė peilį panaudoti prieš ją. Į įvykio vietą buvo atvykę vyras ir moteris. Pareigūnė padarė viską – ji ir pasitraukė, ir perspėjo porininką, kad įtariamasis turi peilį.

– Tačiau Telšių apskrities policijos viršininkui pavesta organizuoti neeilinį žuvusio pareigūno porininkės tarnybinės veiklos patikrinimą?

Tarnybinis patikrinimas ir patraukimas drausminėn atsakomybėn yra du skirtingi dalykai. Pavesta įvertinti apskrities policijos viršininko ir policininkės veiklą, ar ji gali dirbti tokį darbą.

– Buvo kalbama, kad pareigūnė laiku nesuteikė pirmosios pagalbos. Kokios buvo aplinkybės?

G. Cininas: Nenorėčiau akcentuoti, kad pagalbos nesuteikimas buvo esminis momentas. Policijos pareigūnai nėra karo lauko medikai, kurie viską padarytų esant tokiai stresinei situacijai ir tokiam sudėtingam sužalojimui. Deja, negaliu komentuoti konkrečios sužeidimo būklės, detalesnių sulaikymo aplinkybių, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys.

– Suprantu, kad buvo pataikyta į arteriją?

E. Šileris. Taip, buvo pataikyta ne į kaklą, o žemiau. Pasak medikų, reikėjo užspausti arteriją, tačiau užspaudimas tokioje kūno vietoje labai problematiškas. Mirtis ištiko labai greitai. Pats sužeistasis pareigūnas nesuprato, kas jam atsitiko, jis dar vijosi įtariamąjį. Besivydamas nukrito ir mirė. Jo porininkė išsitraukė ginklą, kvietė pagalbą.

– Ji skambino greitajai medicinos pagalbai?

Ji skambino budėtojui, o jis paskambino greitajai pagalbai. Greitosios medikai pasakė laukti, kol jie atvažiuos ir suteiks pagalbą. Aš perklausiau įrašą – taip medikai pasakė Telšių apskrities policijos budėtojui.

– Sakė, nieko nedarykite ir laukite medikų?

Taip. Jie nekonsultavo, ką daryti.

– Pone Cininai, tai keičia situaciją kalbant apie žuvusio pareigūno porininkės veiksmus?

Situacija buvo sudėtingesnė. Buvo keli skambučiai, viskas vyko kelių sekundžių intervalu esant stresinei situacijai. Tikrai negalima sakyti, kad pareigūnė paliko savo porininką likimo valiai, ji darė tai, ką manė turinti daryti. Patys medikai konstatavo, kad sužalojimas buvo sunkus. Net jei tuo momentu stovėtų medikų brigada, kažin, ar pareigūnas būtų išgelbėtas.

– Kaip reikėtų keisti pareigūnų požiūrį? Jie atvažiuoja į buitinį konfliktą ir automobilyje palieka neperšaunamas liemenes. Labai keistas pareigūnų elgesys?

Liemenės nėra tas įrankis, kuris šiuo atveju apsaugotų. Kita vertus, patys pareigūnai turi suprasti, kad, atvykus į įvykio vietą, už jų nugaros nestovės nei profesinė sąjunga, nei vadovas, nei instruktorius. Jie patys turi parengti efektyviausią sulaikymo taktiką, patys įvertinti pavojingumo laipsnį ir daryti tai, ko juos mokė. Kodėl jie taip nedarė ar elgėsi ne visai tinkamai? Pati policijos taktika skirta iki minimumo sumažinti pavojų, bet to 100 procentų nepavyks pasiekti.

E. Šileris: Pridursiu, kad nereikėtų naudoti perteklinės jėgos. Šiuo atveju taip pat klausiama, kodėl pareigūnas nešovė, kodėl kažko nedarė. Bet kasdienis policininko darbas nėra teroristų sulaikymas. Generalinio inspektoriaus išvadose yra pabrėžiami pareigūnų mokymai, tačiau minėta pareigūnė per dvejus pastaruosius metus 18 kartų dalyvavo mokymuose. Tai buvo mokymai apie smurtą artimoje aplinkoje, elektros šoko naudojimą. O žuvęs pareigūnas nuo 2010 metų mokymuose dalyvavo net 48 kartus. Taip, galime kvestionuoti mokymų kokybę. Kai kurie jų arti realybės, kai kurie – daugiau teoriniai. Tačiau jų niekada nebus per daug. Šiuo atveju sprendimą reikėjo priimti per sekundės dalį.

– Pone Cininai, ar policijos pareigūnų mokymai turi iš esmės keistis?

Nesiimsiu spręsti pagal vieną atvejį. Nesakau, kad mokymai yra blogi. Tačiau mes pastebėjome, kad policininkai renkasi mokymus, kurie nėra tiesiogiai susiję su policijos taktikos pagrindais sulaikymo metu. Taip, yra mokoma šaudymo, elektrošoko  panaudojimo, antiteroristinių operacijų pagrindų, tačiau tai nėra mokslai, kaip išsidėstyti, kokio atstumo laikytis ir panašiai. Būtent tokių mokymų policininkai nepasirenka, nors sąlygos sudarytos.

E. Šileris: Vien tik šiemet 8 tūkst. pareigūnų dalyvavo įvairiuose mokymuose, jų organizuota virš 400. Sutinku, kad per didelė įvairovė. Koncepcija bus radikaliai peržiūrėta.

– Pareigūnų profesinė sąjunga sukritikavo atliktą patikrinimą, nes reikalingas ne vidinis, o ekspertinis, išorinis tyrimas, kuriame dalyvautų nepriklausomi ekspertai. Tada esą išryškėtų sisteminiai trūkumai. Ką apie tai manote?

G. Cininas: Tai yra tarnybinio patikrinimo išvada, ji turi būti atliekama atskirai nuo išorinių tyrimų. Pagal tai, kas buvo atlikta tarnybinio patikrinimo metu, galima organizuoti ir išorinį tyrimą, pasitelkti ekspertus.

E. Šileris: Jau dabar galima pasakyti, kas bus pabrėžta išorinio tyrimo metu – arba pareigūnų skaičius per didelis ir jie per menkai aprūpinti, arba mokymų per mažai. Tai ir taip aišku. Ne iš gero gyvenimo policija mokymams skiria per mažai dėmesio. Tai papildomos funkcijos. Smurtas artimoje aplinkoje ir kiti įstatymai policijai užkrovė papildomą atsakomybę, tai daroma kitų dalykų sąskaita. Turbūt kiekvienas policininkas pusę darbo laiko norėtų praleisti treniruodamasis ir gludindamas  praktinius pratimus, tačiau jis turi važiuoti į iškvietimus. Lengva pasakyti, kaip pareigūnas turėtų sureaguoti, kokie mokymai turėtų vykti ir koks finansavimas turėtų būti skirtas. Jis turėtų būti toks, kad visus pareigūnus 100 procentų sugebėtume aprūpinti reikiamomis priemonėmis ir reikiamais mokymais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

13

13 portretas
kam tokioje tarnyboje dirba tiek daug moteriškių.

Kažkada viršininkas pasakė

Kažkada viršininkas pasakė portretas
pareigūnas visada turi realiu laiku įvertint situaciją bei numatyti galimus tolimesnius veiksmus praradus situacijos kontrolę.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių