Panevėžietis įtariamas internetu įvykdęs pustrečio šimto nusikaltimų

  • Teksto dydis:

Panevėžietis per pažintis interneto svetainėse kaltinamas iš 70 nukentėjusių asmenų išviliojęs internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis.

Jam pareikšti kaltinimai trijose bylose, vieną jo bylą teismas jau baigia nagrinėti, o kita neseniai nagrinėjimui perduota miesto apylinkės teismui, antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.

Pustrečio šimto nusikalstamų veikų padarymu įtariamas panevėžietis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir neteisėtai realizuodamas svetimų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atlikdavo finansines operacijas ir ėmė greituosius kreditus. Tarp nukentėjusiųjų iš įvairių šalies miestų ir rajonų yra įvairių profesijų žmonių – medikų, pardavėjų, konditerių, kasininkių, studentų. 

Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės teigimu, net ir po to, kai pareigūnai paėmė tyrimui jo kompiuterį, vaikinas ir toliau surasdavo būdų kaip tęsti tas pačias nusikalstamas veikas. Todėl trečiojoje byloje jam pateikti nauji papildomi kaltinimai dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis. 

Pasak prokuratūros pranešimo, prasimanytos istorijos apie mokesčių inspekcijos užblokuotą asmeninę sąskaitą ar tariamo nenoro rodyti didelių pajamų jaunuoliui padėdavo sužinoti svetimus internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nusikalstamai savanaudiškais tikslais jais naudotis. 

Šiuos nusikaltimus tyrę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnai nustatė, kad R.B., prisistatydavęs išgalvotais vardais, internetinių svetainių lankytojams apgaule siūlydavo galimybę užsidirbti šimtą ar net du tūkstančius litų. 

Viena nukentėjusioji, kuriai buvo pasiūlyta dirbti prostitute su užsieniečiais arba bendrauti su jais per vaizdo kamerą, kategoriškai atsisakė. Apie tai, kad jos vardu paimtos paskolos, ši nukentėjusioji, kaip ir kiti, sužinojo tik gavusi antstolio laišką. 

Nusikaltimų tyrimui vadovavusios prokurorės G. Vilkienės teigimu, internetu besinaudojantys jauni žmonės, ypač ieškantys darbo ar bet kokio kito pajamų šaltinio, susigundo siūlomu lengvu uždarbiu ir būna apgauti sumaniai veikiančių sukčiautojų.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis - iki trejų metų, už svetimo turto įgijimą apgaule - iki trejų metų, už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą - iki šešerių metų.


Šiame straipsnyje: sukčiavimaspinigaiinternetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių