Nusikalstama saviveikla: ar policijos pareigūnai neviršija savo įgaliojimų? | KaunoDiena.lt

Nusikalstama saviveikla: ar policijos pareigūnai neviršija savo įgaliojimų?

Kauno policijos pareigūno neteisėtai perduoti asmens duomenys iš Gyventojų registro duomenų bazės baigėsi jauno vyro mirtimi. Nužudytojo motina sako, kad nusikaltėlių tie patys policininkai nesuranda jau septynerius metus. Tuo metu pareigūnai ir toliau brenda į tą pačią upę.  

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, tirdami administracinį teisės pažeidimą, apie pažeidėją surinko daugiau duomenų, nei leidžia įstatymas. Domėtasi buvo ne tik pažeidėjo asmens kodu, darboviete, tėvais, bet ir nepilnamečiais vaikais, netgi – buvusios žmonos mergautine pavarde. 

Iš asmeninės paskyros išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame Seimo narį, tuometį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką, konservatorių Stasį Šedbarą išvadino šunsnukiu, Vievio miestelio gyventojui Kęstučiui Dringeliui pridarė rūpesčių keleriems metams. Vyriškiui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato teritoriniame Elektrėnų policijos komisariate buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri pasibaigė tik pernai. Vyrą teismas praėjusių metų gegužę išteisino, nenustatęs jo veiksmuose nusikaltimo sudėties, tačiau dar anksčiau, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl politiko įžeidimo, 2015 m. rugpjūtį, Elektrėnų policijos komisariato pareigūnai, K. Dringelį apkaltino dar ir administraciniu nusižengimu – policijos pareigūnų nurodymų nevykdymu. 

Atvykę į vyriškio namus, jie pateikė, kaip vėliau nustatė teismas, neteisėtą ir negaliojantį sulaikymo orderį. Esą tuomet, jau kelerius metus nagrinėjant politiko S. Šedbaro įžeidimo bylą, Vievio gyventojas gali bėgti ar slėptis nuo policijos tyrėjų. Vyras buvo sulaikytas ir surakintas antrankiais išvežtas iš tėvų namų į policijos komisariato areštinę. 

Susipažindamas su šios administracinės bylos medžiaga, 2016 metų sausį, K. Dringelis pastebėjo, kad administracinį nusižengimą nagrinėjęs tuometis Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas rinko asmens duomenis ne tik apie jį, kaip pažeidėją, bet ir apie jo tėvus, buvusią žmoną, nepilnametį sūnų. 

„Tėvų, buvusios žmonos asmens kodai, net mergautinė pavardė, kada aš vedžiau, kada išsiskyriau, mano vaiko duomenys, kam jie reikalingi byloje? Iš pradžių į tai net nekreipiau dėmesio, greičiausiai ir kiti, kuriems iškeltos bylos, galbūt nelabai atkreipia dėmesį, kad dedami tokie duomenys. Pasirodo, ta tvarka, kaip paaiškėjo, pažeidžiama nuolat“, – sako nukentėjusysis. 

Asmens duomenys – ir elektroninio pašto adresas

Pagal įstatymą, asmens duomenys valstybės yra saugomi, ir jų naudojimą reglamentuoja Duomenų apsaugos įstatymas. 

„Asmens duomenys – bet kokia informacija apie asmenį, kuria galima tiesiogiai arba netiesiogiai identifikuoti tą asmenį. Tai gali būti ne tik vardas, pavardė, asmens kodas, kaip įprasta manyti, bet ir tokie duomenys, kaip automobilio registracijos numeris, gyvenamosios vietos adresas, telefonas, elektroninio pašto adresas, nesvarbu, ar jame konkrečiai nurodomas vardas ir pavardė ar tik slapyvardis, IP adresas ir daug kitos informacijos“, – aiškina Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovė Barbara Jurgelevičienė 

Policijos naršymas duomenų svetainėse – ne naujiena, tačiau neretai pareigūnai sau leidžia daugiau, nei numato įstatymas.

Policijos departamento imuniteto skyriaus viršininkas Elonas Jablonskas pripažįsta, kad problemų šioje srityje – apstu. 

„Bet koks tikrinimas asmens duomenų registre, palieka pėdsaką ir mes net po trijų metų matome, kad vieną ar kitą asmenį žiūrėjo. Jei kažkas nusprendė pažiūrėti dėl smalsumo, tai užtraukia tarnybinę atsakomybę, tačiau jeigu tai buvo bandymas perduoti tretiesiems asmenims – tai jau nusikalstama veikla“, – aiškina E. Jablonskas. 

Neteisėtas duomenų perdavimas baigėsi mirtimi

K. Dringelio bylą su pertekliniais asmens duomenimis vartė ne viena dešimtis žmonių: tyrėjai, prokurorai, teisėjai, jų sekretorės, padėjėjos ir pan. 

Laišką, kuriame Seimo narį išvadino šunsnukiu, K. Dringelis sako parašęs dėl to, kad jį papiktino S. Šedbaro atsakymas į klausimą dėl Garliavos įvykių. Pastarieji taip pat susiję su neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais, renkant asmens duomenis.

2010 metais Kaune rastas tuometinio Kauno teismo pirmininko Alberto Milinio sūnaus, Vaido Milinio, kūnas. Pagal jauno vyro nuotrauką sudarytu fotorobotu D. Kedys ir jo pasiekėjai dalinosi tarsi vieno iš nusikaltėlių, tai baigėsi smurtine jaunuolio mirtimi. 

„Dar 2009 metais D. Kedys iš policijos duomenų bazės per pažįstamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ekonominio skyriaus pareigūną neteisėtai išėmė mano sūnaus Vaido duomenis, turėdami asmens kodą, pasinaudodami juo, išėmė nuotrauką ir pagal ją darė fotorobotą“, – pasakoja nužudyto vaikino motina Marija Milinienė.

Visa istorija – laidos „Specialus tyrimas“ reportaže. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

kalti

kalti portretas
tie ,kurie netyre Kedzio skundo ir del to Kedys matomai pats buvo priverstas dometis ivykiais.

Pensininkas

Pensininkas portretas
Kažin kokio ūgio ši pareigūnė?

Anonimas

Anonimas portretas
Didžiausi legalus nusikalteliai tai yra po.....a
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių