Medininkų žudynių byloje nori apklausti E.Bičkauską ir N.Medvedevą

Papildyta: Generalinė prokuratūra Medininkų žudynių byloje Lietuvos apeliaciniame teisme siūlo apklausti nepriklausomybės atkūrimo metais aktyviai veikusius politikus Egidijų Bičkauską ir Nikolajų Medvedevą.

Tokius prašymus prokuratūra pateikė teismui apeliacine tvarka nagrinėjant iki gyvos galvos nuteisto buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo bylą.

Valstybės kaltintojų teigimu, šių 1990-1992 metų Aukščiausiosios Tarybos deputatų parodymai padėtų įrodyti, kad Medininkų žudynes galima traktuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui.

Sovietmečiu tardytoju dirbęs E.Bičkauskas yra 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras. 1990-1991 metais jis buvo Lietuvos vyriausybės nuolatinis atstovas Maskvoje, 1991-1993 metais - diplomatinės misijos Rusijoje vadovas.

N.Medvedevas dėl nepriklausomybės balsuoti nespėjo, nes kovo 11-osios vakarą buvo išsiųstas į Maskvą. 1991 metais jis prisidėjo rengiant protestus prieš Sovietų Sąjungos agresiją Lietuvoje.

„Bandome įrodyti Sovietų Sąjungos organizacijų atitinkamą politiką užpuldinėti civilius dideliu mastu ir sistemingai. Būtent šitos politikos, kuri numatyta Baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje, įrodinėjimas“, - po teismo posėdžio žurnalistams sakė prokuroras Mindaugas Dūda.

Prokuroras taip pat prašo iškviesti apklausai į teismą du tuometinius kriminalinės policijos pareigūnus: Vidą Pukinį ir Gediminą Adiklį. Jie 1992 metų vasarį buvo komandiruoti į Rygą ir surašė pažymą, kuri yra baudžiamoje byloje. Buvęs kriminalistai nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme apklausti nebuvo.

„Jie reikalingi (...) patvirtinti grupių “Delta 1„ ir “Delta 2„ sudėčiai, turėtus garso slopintuvus ir kitas byla reikšmingas aplinkybes,“ - teismui sakė prokuroras.

Pernai gegužę Vilniaus apygardos teismas Latvijos pilietį K.Michailovą pripažino kaltu dėl Lietuvos valstybės sieną saugojusių pareigūnų nužudymo 1991 metų liepos 31 dieną, jiems einant tarnybines pareigas. Jam skirta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Tačiau nuosprendį apskundė tiek savo kaltę neigiantis K. Michailovas, tiek prokurorai, kurie, pasikeitus įstatymams, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikaltimą iš „tyčinio nužudymo“ į „tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis“. Šis nusikaltimas yra skyriuje „Karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui“.

M.Dūda prie K.Michailovo bylos paprašė prijungti Alfredui Rubikui 1995 metų liepą Latvijos Aukščiausiojo Teismo paskelbtą nuosprendį bei 1991-ųjų Sausio 13-osios bylos nuosprendį, paskelbtą 1999 rugpjūčio 23 dieną.

A.Rubikas už valstybės perversmo organizavimą Latvijoje buvo nuteistas aštuoneriems metams laisvės atėmimo.

K.Michailovo gynėjai teigė, kad kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Tačiau Apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad kaltinamasis aktas neturi trūkumų, kurie trukdytų nagrinėti bylą.

Atmetus advokatų prašymą, teismas skelbė pranešimą apie Medininkų bylą.

Nuteistasis K.Michailovas sako skunde teigė, kad neturėjo nei motyvų, nei priežasčių nužudyti Medininkų pareigūnus, kai kurie liudytojai buvo įslaptinti nepagrįstai, tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas, bloginamos kalinimo sąlygos.

K.Michailovas teismui skundžiasi, esą byloje pilna prieštaravimų, byla išnagrinėta neišsamiai, nepagrįstai sutrumpintas apklausiamų liudytojų sąrašas,Vilniaus apygardos teisme skaitomo nuosprendžio vertėja nespėjo versti, o jo įteikimas užtruko.

Tuo tarpu Generalinės prokuratūros skunde rašoma, kad Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, tačiau netinkamai kvalifikavo nuteistojo veiką.

Bylos nagrinėjimą Apeliacinis teismas tęs gegužės 23 dieną.

Septyni valstybės sieną saugoję pareigūnai buvo nužudyti 1991 metų liepos 31 dieną apie 5 valandą ryto.



NAUJAUSI KOMENTARAI

felia

felia portretas
istiesu tai sita zmogu nuteise be jokiu yrodimu liudininku nera o zmogus gavo visaka nemanau kad sernas isviso gali ka nors atpazint isvada kokia kad reik paleist mihailova

Jonis

Jonis portretas
siaip tai, yra ivykiu , kurie padaryti to pacio zmogaus ar kazkokios partijos, o tai Medininku zudynes, Brazuoles tilto sprogdinimas, Juro Abromaviciaus susprogdinimas, Pociuno nuzudymas, pakaunes savanoriu ivykiai. Idomiausia, kad ir prokurorai ir daugelis politiku zino, kieno tai darbas, bet jie negali sakyti, nes ju lauktu toks pat likimas, kaip Abromaviciaus ar Pociuno.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių