Lokio taukai ar krokodilo odos batai: apie atostogų lauktuves, kurias gali „priglausti“ muitininkai?

Lietuviai, keliaudami į užsienio šalis, tarp suvenyrų mėgsta parsivežti ir nelegalių gyvūninės kilmės produktų – gyvatės diržų, rankinukų ir net nykstančių rūšių augalų. Savo ruožtu muitininkai primena, kad prieš vežantis suvenyrus žmonėms derėtų pasidomėti, kas yra leidžiama ir kas draudžiama, kitaip – menka smulkmena gali užtraukti baudą.

Šiemet – 6 pažeidimai, pernai - 7

Muitinės pareigūnai informuoja, kad per pastarąjį pusmetį, atliekant nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių įvežimo ir išvežimo kontrolę, buvo nustatyti 6 pažeidimai (pernai tuo tuo pačiu laikotarpiu − 7), susiję su Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) konvencijos reikalavimais.

Buvo sulaikyti papildai iš lokio taukų, buteliai su skysčiais ir juose esančiais skorpionais, nykstančių rūšių kaktusai ir jų sėklos. Praėjusiais metais buvo sulaikyta koralų, diržų iš gyvatės odos, rankinukas iš krokodilo odos, įvairų laukinių gyvūnų odų ir kt.

Keliautojai, mėgstantys egzotiškus suvenyrus, turėtų būti atidūs ir nepamiršti, kad prekyba daiktais, pagamintais iš saugomų laukinių gyvūnų ar augalų rūšių, yra nelegali. Kertant valstybių sienas, atliekama muitinės kontrolė. Jos metu tikrinama, ar negabenama saugomų laukinių gyvūnų ar augalų, jų dalių ar gaminių iš jų. Gamtai – tai didžiulis nuostolis. Už nelegalų laukinės gyvūnijos ir augalijos suvenyrų įvežimą griežtai baudžiama.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos kontrolės naudojimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Bulauskienė nesiryžo vertinti, ar per pastarąjį pusmetį muitinės pareigūnų užfiksuoti 6 pažeidimai yra daug, ar mažai.

„Tai priklauso nuo siuntos patikrinimo – ar visais atvejais ta siunta yra tikrinama, kiek procentaliai atliekama tokių patikrinimų ir kiek nuo to skaičiaus yra randama pažeidimų“, - sakė T. Bulauskienė.

Kaip legaliai įsivežti krokodilo odos batelius?

T. Bulauskienė pasakoja, kad muitininkų ir aplinkosaugininkų bendradarbiavimas šiuo klausimu vyksta nuolatos, dažniausiai muitinės darbuotojai į aplinkosaugininkus kreipiasi susidūrę su tam tikrais neaiškumais, kas yra siuntoje ir kaip reikėtų tai traktuoti, kokie leidimai būtini, kad siunta būtų laikoma legalia.

„Dažnai būna visokiausių išimčių, bet, tarkime, jeigu tai yra gaminys, prekė, pagaminta iš gyvūninės kilmės ir ypatingai iš saugomų gyvūnų, ji turi turėti tam tikrus leidimus ir sertifikatus. Iš eksportuojančiosios šalies turi būti CITES leidimas, o iš mūsų įsivežančios į Lietuvą šalies – turi būti išduodamas importo leidimas. Tokiu atveju, kai atkeliauja siunta, muitinėje turi būti pateikiamas importo leidimas. Jis gaunamas iš Aplinkos apsaugos agentūros […] Įvežimas į Lietuvą ar Europos Sąjungos (ES) šalį yra legalus, kai leidimas yra antspauduojamas muitinės“, - paaiškino aplinkosaugininkė.

Norintiems iš užsienio šalies parsisiųsti krokodilo odos batelius, T. Bulauskienė sutiko paaiškinti, kokias procedūras būtina pereiti, norint prekę gauti legaliai.

„Žmogus, tarkime, naršo internetinėje svetainėje Amerikoje ir pamato, kad yra parduodami batai su nykstančios rūšies gyvūnu. Jis kreipiasi į tą parduotuvę ir jeigu viskas yra tvarkoje, vyksta legalus įsigijimas. Žmogui įsigyjant tuos batus, prie jų būtinai turi būti įsigijimo dokumentai – t. y. čekis. Ta parduotuvė kreipiasi į trečiosios šalies valstybines institucijas ir gauna eksporto leidimą. Tada parduotuvė eksporto pardavimo kopiją siunčia pirkėjui. Tas žmogus ateina į Aplinkos apsaugos agentūrą ir mes eksporto leidimo kopijos pagrindu išrašome importo leidimą. Tada prekė keliauja į Lietuvą, ateina į muitinę, muitinėje pateikiamas importo leidimas ir žmogus legaliai įsigyja prekę“, - aiškina Aplinkos apsaugos agentūros specialistė.

Jeigu muitinėje patikrinama siunta ir reikalingų leidimų nėra, nelegalaus gaminio pirkėjui gali grėsti bauda nuo 100 iki 1 tūkst. litų, o nelegalios prekės konfiskuojamos arba grąžinamos atgal į pardavusios valstybės pardavėjo sąskaitą.

Besikreipiančiųjų gauti leidimus daug, tačiau didelės egzotikos nėra

T. Bulauskienė sako, kad besikreipiančiųjų gauti leidimus, norint atsivežti saugomų laukinės gyvūnijos prekių, agentūra sulaukia nemažai. Tai būna ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai, pavyzdžiui, parduotuvės, kurios prekiauja daiktais su gyvūninės kilmės odos imitacijomis ir pan.

„Tie, kurie legaliai tuo verčiasi, prašo leidimų“, - taip trumpai situaciją reziumavo pašnekovė. Ji sako, kad leidimai dažniausiai yra išduodami, tačiau pasitaiko atvejų, kad tenka ir atsakyti prašantiesiems. Ypač tokie atvejai pasitaiko su prekėmis iš Tailando, kai dokumentai neatitinka patikros formos ir net susisiekus su pardavėju, reikalavimai vis tiek nebūna įvykdomi.

„Kiek žinau iš pasakojimų, pas mus nėra taip buvę, bet kitose šalyse būna, kad pagauna muitinės pareigūnai tokias siuntas, kur skaičiai ir mastai, ir pažeidimai kelia tikrai didelę nuostabą“, - pastebėjo T. Bulauskienė.

Grynas.lt primena, kad atsakingas vartotojas visų pirma turėtų pamąstyti, ar jam tikrai reikalingi gaminiai, kurių gamyboje naudojami gyvūninės kilmės produktai ar pačių gyvūnų dalys. Jeigu be tokio gaminio žmogus galvoja negalintis išsiversti, gamtos saugotojai ragina  jį įsigyti legaliai - gauti visus leidimus bei susimokėti mokesčius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių