Kulautuvos bažnyčią suniokojo ugnis, įtariamas padegimas

Ankstų ketvirtadienio rytą Kauno rajone vėl degė Kulautuvos bažnyčia. Bendrasis pagalbos centras pranešimą, kad Kulautuvos miestelyje dega bažnyčia, gavo 4 val. 16 min.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė portalą 1kaunodiena.lt informavo, kad pirmieji ugniagesiai į įvykio vietą atskubėjo po dviejų minučių. Tuomet medinė bažnyčia jau degė atvira liepsna.

Gaisras užgesintas daugiau nei po valandos – apie 5.50 val. Įvykio vietoje dirbo šešios ugniagesių cisternos. Liepsna suniokojo visą bažnyčios vidų ir pusę stogo. Šalia stovinti varpinė neapgadinta. Ar tai tyčinis padegimas, aiškinasi ekspertai.

Žmonės lieja ašaras

Prie sudegusios bažnyčios nuo ankstaus ryto rinkosi vietiniai gyventojai. Kai kurie jų, išvydę, kas liko iš jų maldos namų, neslėpė ašarų.

Kulautuviškė Jadvyga Zacharauskaitė apie nelaimę sužinojo dar gulėdama lovoje. „Iš Londono paskambino. Sako, mama, neišsigąsk, bet sudegė jūsų bažnyčia. Aš net pradėjau drebėti“, – susijaudinusi kalbėjo moteris.

Ji sunkiai patikėjo sūnaus pranešta žinia. „Dar vakar vakare buvau pamaldose. Po jų ilgokai lauke šnekėjomės su klebonu. Mačiau, kaip valytoja užrakino duris, kelis kartus apėjo bažnyčią, įsitikino, kad uždaryti visi langai“, – pasakojo J. Zacharauskaitė. Anot jos, pamaldose dalyvavo mažiausiai dešimt žmonių.

„Vakar pasidžiaugėme, kad bažnyčia po ano gaisro baigta remontuoti – nudažyta apdegusi siena. Ir štai tau“, – graudinosi kita kulautuviškė Albina Jonaitienė.

Ji ašarodama sakė vakar pamaldose nedalyvavusi, bet dieną praeidama pro bažnyčią pasimeldė ir prašė Dievo ją saugoti.

„Netikiu, kad kas nors taip keršija klebonui. Čia kažkas nekenčia visų bažnyčių ir nori jas visas sunaikinti. Nesuprantu, kaip žmogui gali pakilti ranka deginti bažnyčią? Nori eini ten melstis, nenori – neini, juk niekas varu nevaro“, –  svarstė A. Jonaitienė.

Degė antrą kartą

Kulautuvos bažnyčia degė jau prieš porą savaičių. Tuomet maldos namai taip pat užsiliepsnojo ankstų rytą.

Rugsėjo 24 dieną apdegė 2-3 kvadratiniai metrai sienos pastato išorėje. Ugniagesiai tvirtino, kad didesnės nelaimės išvengti pavyko, nes gaisras pastebėtas laiku, o ugniagesiai Kulautuvoje yra netoli nuo bažnyčios. Kauno rajono policija tada įtarė padegimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl padegimo – turto sunaikinimo ir sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Įtarta, kad pirmąjį kartą Kulautuvos bažnyčia padegta apliejus jos sieną degiu skysčiu.

Gegužės mėnesį sudegė Paštuvos Šv.Barboros bažnyčia. Ji priklausė Kulautuvos parapijai ir pamaldas joje laikydavo tas pats kunigas Šarūnas Petrauskas.

Per gaisrą Paštuvos bažnyčioje sudegė ir į Kultūros paveldo vertybių registrą įtraukti paveikslai. Spėliota, kad galbūt gaisras buvo sukeltas tyčia siekiant paslėpti įvykdytą vagystę.

Tąkart po gaisro Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus svarstė, kad reikia galvoti apie fizinę bažnyčių apsaugą, o bažnyčių vadovai atsakingiau turėtų žiūrėti į priešgaisrinių signalizacijų įdiegimą.

Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia nėra įtraukta į Kultūros paveldo vertybių registrą. Joje taip pat nėra vertingų paveikslų. Tačiau nedidelė ir jauki bažnytėlė išsiskyrė medine ornamentika.

Kulautuvos bažnyčia pastatyta 1932 metais.

Įtariamųjų neranda

Kauno vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius informavo, kad vis dar laukiama galutinių gaisrų tyrėjų išvadų dėl pirmojo Kulautuvos gaisro.

Nors pirminė versija buvo tyčinis padegimas, įtariamieji nenustatyti.

Tąsyk pirmasis nelaimę pastebėjęs Kulautuvos gyventojas tikino matęs kelis nubėgančius jaunuolius ir nuvažiuojantį automobilį, tačiau panašu, kad jo parodymai negelbėjo.

Mažai pasistūmėta ir aiškinantis Paštuvos bažnyčios gaisrą. Pasak K.Kasciukevičiaus, laukiama gaisrų tyrėjų galutinių išvadų.

Piktinasi aplaidumu

Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas S. Stoškus ketvirtadienį neslėpė pasipiktinimo, kad po pirmojo mėginimo padegti bažnyčią nesugebėta užbėgti nelaimei už akių. Jis tikina išsiuntinėjęs raštus atsakingoms įstaigoms, kad imtųsi prevencinių priemonių, tačiau liko neišgirstas.

„Elementari garsinė signalizacija kainuoja turbūt 50 litų. Buvo galima laikinai įrengti tokią. Garsas padegėją būtų atbaidęs, o gelbėtojus anksčiau pažadinęs“, – apmaudžiai kalbėjo S.Stoškus.

Po pirmojo mėginimo sudeginti Kulautuvos bažnyčią, S.Stoškus apsisprendė įtraukti medinius maldos namus į Kultūros apsaugos objektų sąrašą, tačiau taip ir nespėjo.

Kauno rajono policijos viršininkas Romas Oželis tvirtino, kad dėl kiekvieno išpuolio prieš bažnyčias pradėti atskiri ikiteisminiai tyrimai. Vienareikšmiškai tvirtinti, kad išpuoliai Paštuvoje, Kulautuvoje ir Raudondvaryje susiję, jis tikino negalįs, tačiau tokios tikimybės neatmetė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Copy LR

Copy  LR portretas
kunigelis greiciausiai kazkam storai prisykes

1-am

1-am portretas
tai sveiko proto asaba su juo ir aiškintųsi, kuo čia dėtas pastatas??? Nors Lietuvos buduliams logika - nepažįstamas dalykas...

da

da portretas
prie ruso tarybiniais laikais ir zmoniu lietuvoi buvo daugiau ir psichiniu ligoniu ar debilu buvo maziau. Kur einam.
VISI KOMENTARAI 53
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių