Klaipėdoje šiemet sumažėjo vagysčių

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per 10 šių metų mėnesių vagysčių (nusikaltimų) skaičius Lietuvoje padidėjo 3,7 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai vagysčių daugėjo Alytuje (33,5 proc.), Panevėžyje (15,4 proc.), Šiauliuose (4,6 proc.) ir Vilniuje (3,3 proc.). 

Vagysčių sumažėjo Klaipėdoje ir Kaune. Per dešimt šių metų mėnesių Klaipėdoje vagysčių įvykdyta 14 proc. mažiau, Kaune - 7,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. 

VRM duomenimis, Lietuvoje per dešimt šių metų mėnesių 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai teko 911 vagysčių. Daugiausiai vagysčių šiais metais įvyko Vilniaus mieste - 100 tūkst. gyventojų teko 1871,1 vagystė. Kiti didieji miestai pagal vagysčių skaičių atsilieka nuo Vilniaus - Klaipėdoje 100 tūkst. gyventojų tenka 921,9 vagystė, Kaune - 847,5, Panevėžyje - 836,9, Šiauliuose - 704,3, Alytuje - 493 vagystės. 

Vagysčių skaičiumi 100 tūkst. gyventojų taip pat išsiskiria Palangos savivaldybė - joje per 10 mėn. 100 tūkst. gyventojų tenka 1672,6 vagysčių, Vilniaus rajono savivaldybėje - 1077,7 vagystės, Kalvarijų savivaldybėje - 1053,1, Elektrėnų savivaldybėje - 940,2, Panevėžio rajono savivaldybėje - 905,9, Širvintų rajono savivaldybėje - 885,9, Kaišiadorių rajono savivaldybėje - 864,2, Klaipėdos rajono savivaldybėje - 855,6, o Jonavos rajono savivaldybėje - 843,9 vagystės. Marijampolės savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų atitenka 647,8 vagystės, Druskininkų savivaldybėje - 439,6 vagystės. Mažiausiai vagysčių 100 tūkst. gyventojų tenka Alytaus rajono savivaldybėje - 338,1 vagystės. 

Pasak Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro projektų vadovo doc. dr. Alfredo Kiškio, vagystės didžiuosiuose miestuose ir rajonuose bei kaimuose skiriasi. Miestuose yra daugiau organizuotų vagių grupuočių, kurios veikia pagal iš anksto pasirinktus ir gerai parengtus planus. Vagysčių objektai - prabangūs būstai, kuriuos nusikaltėliai iš anksto pasirenka turėdami aiškius tikslus, ką iš jų tikisi išnešti. 

„Mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse vagystes dažniau vykdo pavieniai asocialūs, į pakartotinius nusikaltimus linkę ar darbo neturintys asmenys. Jie yra ne tokie išrankūs, o vagystės - mažiau organizuotos. Dažnai pasirenkami tušti ar be priežiūros kelioms valandoms palikti namai be konkrečių planų, kas iš jų bus vagiama. Nusikaltėliai pasisavina ne tik pinigus, buitinę techniką, bet ir kitus namų apyvokos daiktus, baldus, kilimus, drabužius ir kitus mažesnę vertę turinčius daiktus“, - teigia A.Kiškis. 

Pasak A. Kiškio, didelę dalį vagysčių vykdo pavieniai asmenys. Jie paprastai veikia teritorijose, kurias labai gerai pažįsta ir kur turi galimybę neįtariami  apsižiūrėti nesaugomus namus ar automobilius.

„Vagys dažnai renkasi tą rajoną, kuriame gyvena patys arba kaimyninius rajonus, kuriuos gerai pažįsta. Taip jie siekia sumažinti nusikaltimo kaštus ir po vagystės nepastebėti sugrįžti į savo namus ar slaptavietes pasidėti pavogtų daiktų“, - sako A.Kiškis. 

Dažniausiai vagis pritraukia prasti užraktai, mažiau saugomi objektai, kuriuose neįvesta signalizacija, pro langus ar stiklines namų sienas matomi vertingi daiktai.