Lietuvoje bylos dėl neteisėto praturtėjimo bliūkšta

2016 metais baigti 38 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 33 nutraukti, ir tik penkios baudžiamosios bylos perduotos teismui.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos keturios šios kategorijos baudžiamosios bylos, jose kaltinti šeši fiziniai asmenys. Visose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

Prokuratūra teigia, kad tokias tendencijas lemia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Šis teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. 15 teisėjų plenarinė sesija taip pat paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, net jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.

Ši nuostata 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.

Kaltais pripažįsta 97 proc.

Konstitucinis Teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti bylą, ar baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir dalis kitų teismų teigia, kad šis straipsnis numato įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltinamajam ir taip pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą, taip pat draudimą versti duoti parodymus prieš save.

Pernai iš teisiamų 18 tūkst. 514 asmenų pirmosios instancijos teismai išteisino 552, arba 3 proc., rašoma prokuratūros veiklos ataskaitoje.

Šis rodiklis buvo panašus ir 2012-2015 metais.

Anot ataskaitos, teismai pernai tenkino du trečdalius prokurorų pateiktų apeliacinių ir pusę kasacinių skundų.