Ugniagesiai perspėja dėl pavojų deginant pernykštę žolę

Atšilus orams, ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka skubėti į gaisrus, kuriuos sukelia pernykštės žolės ir šiukšlių padegėjai. Šiemet ugniagesiams jau teko gesinti 105 gaisrus, kilusius atvirose teritorijose, praneša Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba.

Šie gaisrai atneša didelius nuostolius ne tik gamtai, bet kartais pasiglemžia ir žmonių gyvybes bei jų turtą, liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus baudžiami jų tėvai. Žolės deginimas yra administracinės teisės pažeidimas, už kurį yra numatyta bauda nuo 100 iki 1200 litų. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą.

Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus Vyriausybės priimtus nutarimus, draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų.

Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. O jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti vandeniu, žemėmis.

Įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat gyvenamųjų ir sodininkų bendrijų pastatų teritorija turi būti išvalyta, nušienauta, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose.

Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, inventoriaus, hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Tarpai tarp statinių turi būti laisvai pravažiuojami ir neužkrauti.

Pastebėję degančią žolę gyventojai turėtų abejingai nepraeiti pro šalį, bet pasistengti patys ją užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai gali užgesinti patys gyventojai, užplakdami liepsną medžių šakomis bei užtrypdami ją kojomis.

Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.