Smūgis oro baliono pilotui: jis matė artėjančią audrą, bet tęsė skrydį

Praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams po oro baliono avarijos šalia Kauno, pateiktos nelaimės tyrimo išvados, kurios nepalankios pilotui Gintautui Mockaičiui.

Nepaisė artėjančios audros

Nelaimingas atsitikimas įvyko gegužės 27 dieną. Šalia Kauno, Rokų apylinkėse, karšto oro balionas, priklausantis oreivių klubui „Antis“, nesėkmingo nusileidimo metu rėžėsi į statomą namą.

Didžiausias Lietuvoje oro balionas, kuriuo skrido 13 žmonių, pakilo iš Neries ir Nemuno santakos, kai jau artinosi audra. Po maždaug valandos jis nukrito.

Po nelaimės dėl galimų skrydžio taisyklių pažeidimų tyrimą pradėjo Susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius. Tyrimo išvados rodo, kad oro baliono avarijos galima buvo išvengti, jeigu pilotas būtų tinkamai įvertinęs prastas oro sąlygas.

„Nors audros debesys aplink starto vietą jau buvo matomi, pilotas į tai nekreipė dėmesio. Telefonu susisiekęs su Kauno oro uosto Skrydžių valdymo centro žiniaviete, jis nepasitikslino faktinių oro sąlygų. Be to, centro darbuotojai neperspėjo, kad Karmėlavoje tuo metu jau prasidėjo audra“, – tyrimo išvadose teigia Susisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Bronius Merkys.

Keleiviai nebuvo instruktuoti

Blogų oro sąlygų nepaisymas – ne vienintelis pažeidimas, kurį padarė pilotas.

„Prieš skrydį keleiviai nebuvo instruktuoti, kaip elgtis skrydžio metu. Toks instruktažas atliktas tik skrendant. Jis buvo gana neišsamus, daliai keleivių nevisiškai suprantamas“, – rašoma tyrimo išvadose.

Be to, pilotas G. Mockaitis pasirinko labai rizikingą oro baliono tupdymo būdą – norėjo leistis į vandeniu užtvindytą karjerą.

„Apleisti ir vandeniu užtvindyti karjerai netgi prie kranto gali būti gilūs. Nei keleiviai, nei pilotas neturėjo gelbėjimosi vandenyje priemonių“, – sakė B. Merkys.

Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad nors oro balionu buvo skraidinama 13 keleivių, tačiau civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustos tik dvi keleivių vietos, o tai dar vienas pažeidimas.

Nesiekia nubausti

Anot B. Merkio, šiuo tyrimu siekta ne kažką nubausti, o išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes ir stengtis, kad tai ateityje nepasikartotų.

Išvadose pateikiamos rekomendacijos Civilinės aviacijos administracijai, tarp kurių – iš naujo patikrinti oro baliono piloto G. Mockaičio teorines žinias apie skrydžio charakteristikas ir planavimą, meteorologiją.

Be to, Civilinės aviacijos administracija taip pat turėtų tikrinti, ar oro balionai ir kiti bendrosios aviacijos orlaiviai eksploatuojami turint galiojantį visų skrendančių keleivių civilinės atsakomybės draudimą.

Oro uostų skrydžių valdymo centrams primenama, kad svarbu perspėti jų atsakomybės zonoje arba netoli jos startuojančių ar skrendančių oro balionų įgulas apie meteorologines sąlygas ir staigius jų pokyčius, kurie gali turėti įtakos skrydžių saugumui.

Pats pilotas, portalo 1kaunodiena.lt žurnalistės paklaustas, kaip vertina nepalankias išvadas, komentuoti nepanoro.

„Šių išvadų savo akyse dar nesu matęs, kol su jomis nesusipažinsiu, komentarų nedalinsiu“, – trečiadienį pareiškė G. Mockaitis.

Pilotui pareikšti įtarimai

Po oro baliono avarijos Kauno miesto Panemunės policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Kęstutis Kasciukevičius patvirtino, kad tyrimas tebevyksta, nes dar nėra gautos visos reikalingos išvados.

„Įtarimai pareikšti vienam asmeniui – oro baliono pilotui G. Mockaičiui. Jeigu išvados patvirtins, kad pilotas kaltas, jam gali grėsti areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų“, – teigė policijos atstovas spaudai, pabrėžęs, kad policija dar nėra gavusi Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus tyrimo išvadų.

Tačiau, anot K. Kasciukevičius, byla iki teismo gali ir nenukeliauti, jeigu pilotas susitaikys su visais nukentėjusiaisiais ir skrydžio keleiviai neturės jokių pretenzijų dėl patirtų sužalojimų.

Lūžiai ir sumušimai

Avarijos metu įvairių sutrenkimų patyrė visi baliono keleiviai ir pilotas. Tačiau į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių apžiūrai pristatyti šeši asmenys.

Keturi žmonės po pirminės apžiūros buvo iš karto išleisti gydytis namo. Vienam vyrui diagnozuotas stuburo antrojo slankstelio įskilimas, sutrenkta kairė koja. Jo žmonai daugelyje vietų lūžo kojos kulno kaulai. Šie sužalojimai patirti nuo smūgio į pastatą ir krintančių nuolaužų, nes abu nukentėję keleiviai buvo tame krepšio kampe, kuriuo jis trenkėsi į namo koloną.

Dar vienai keleivei avarijos metu buvo prakirsta galva, trūko dešinės kojos raiščiai, sutrenktos smegenys, sumuštas kūnas.

Petras Sirgedas ir jo žmona buvo tarp tų laimingųjų, kurie per oro baliono avariją beveik nepatyrė sužalojimų, tačiau išgyveno didelį stresą.

Sutuoktiniai pasakojo, kad po nelaimingo nutikimo oreivių klubo atstovai buvo atvykę į jų namus.

„Pasirašėme raštą, kad jokių pretenzijų neturime, bylos pilotui tikrai nekelsime. Žmogui ir taip nelaimė atsitiko. Nežinau, kaip kiti kartu skridę žmonės, bet mes jokios piniginės kompensacijos neprašėme“, – sakė lemtingu oro balionu skridęs P. Sirgedas.