Po tragiško gaisro susirūpino daugiabučiais

Ekstremalių situacijų komisijos teigimu, iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo fondo reikėtų ne tik pagelbėti per gaisrą Šilainiuose nukentėjusiems gyventojams, bet ir padėti įsigyti ugniagesiams reikalingos technikos.

Trūksta technikos

„Šį darbą dirbu jau 28 metus ir dar nesu matęs tokio gaisro. Sunkiausia ugniagesiams buvo privažiuoti prie degančio daugiabučio, nes visas kiemas buvo užstatytas automobiliais. Teko patiems iškelti juos“, – pasakojo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Romualdas Paciūnas.

Jo teigimu, ugniagesiai neturi specialios technikos, kuria būtų galima patraukti automobilius į šoną.

„Jeigu turėtume specialius karučius transporto perkėlimui, darbai gaisro metu daugiabučių rajonuose vyktų žymiai greičiau. Be to, mums reikalingos gelbėjimo oro pagalves, kurių taip pat neturime“, – apie būtinos technikos įsigijimą sakė R.Paciūnas.

Pasak specialistų, automobilių transportavimo karutis kainuoja iki 800 litų. Oro pagalvių kainos svyruoja nuo 17,5 iki 28 tūkst. litų

„Administracijos direktoriaus rezervo fondas ir yra skirtas tokiems ekstremaliems atvejams, o ne šiaip nereikšmingiems niekniekiams“, – pastebėjo tarybos narys Povilas Mačiulis.

Ne visi grįžo į butus

Po gaisro Šilainiuose iki šiol visi gyventojai grįžo į savo butus. Vieni bijo, kad ne viskas yra sutvarkyta, kiti tiesiog nenori prisiminti siaubingo vakaro įvykių.

„Būtina atlikti namo ekspertizę, kad būtų įvertinti visi pažeidimai. Nesinorėtų vėliau sulaukti skaudesnių nelaimių“, – sakė Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius.

Iki šiol už visus darbus mokėjo namo administratoriai, tačiau daugiabučio gyventojai tikisi, kad paramos sulauks ir iš savivaldybės.

Nežino, ko griebtis

Ekstremalių situacijų komisijos nariai pripažįsta, kad ir kituose Kauno daugiabučiuose kilus gaisrui, vargu ar suveiktų priešgaisrines apsaugos priemonės. Kai kuriuose namuose jų jau apskritai nėra.

„Šilainių daugiabutyje buvo liukai, kuriais gyventojai galėjo nusileisti per gaisrą, tačiau žmonėms paveikti panikos jais nepasinaudojo, nes tiesiog apie juos pamiršo“, – tikino Šlainių seniūnas G.Sinkevičius.

Jo teigimu, sunku gyventojus priversti, kad jie paliktų atvirus liukus, nepaslėptų jų po savais rakandai. Tokia pati situacija ir su balkonais, įstatymai nedraudžia jų įstiklinti.

Nemažai Kauno daugiabučių visai neturi atsarginių išėjimų, gelbėjimosi kopėtėlės nupjautos, užsandarinti avariniai liukai. Gyventojai savavališkai yra atlikę šiuos darbus.

Žada rengti reidus

Artimiausiu metu ketinama rengti reidus po daugiabučius namus. Jų metu priešgaisrinės apsaugos specialistai, kartu su viešosios tvarkos tarnybos pareigūnais, seniūnais tikrins, kaip yra laikomasi priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.

Ugniagesiai abejoja, ar bus lengva užfiksuoti pažeidimus, kad gyventojams būtų galima skirti administracines baudas.

„Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistas negalės įeiti į privačią žmogaus teritoriją, nes balkonas irgi nuosavybės teise priklauso gyventojui. Mes galime nubausti tik tada, jeigu bus užfiksuotas pažeidimas, tačiau, jeigu gyventojas neįsileis į namus – mes nieko negalėsime padaryti“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas R.Paciūnas.

Komentaras

Dainius Ratkelis

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Piliečiams, kurie nesilaiko priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, gresia bauda nuo 25 iki 250 litų. Nubausti galima ir už tai, kad ugniagesių mašinos nepatenka į daugiabučių kiemus, nėra laisvo patekimo į balkonus, vadinamieji liukai yra užsandarinti. Bauda gali būti skiriama arba buto savininkui, jeigu pažeidimas užfiksuotas jo bute, arba namo administratoriui, bendrijos pirmininkui.  Piliečiams taip pat gresia baudos, jeigu jie kliudo pareigūnams vykdyti priešgaisrinės apsaugos priežiūrą. Baudos dydis – nuo 250 iki 500 litų.