Paštuvos bažnyčios gaisras: gyventojai rauda ir ieško kaltininkų

Ugniagesiams, ekspertams, paveldosaugininkams zujant po Šv. Barboros bažnyčios gaisravietę, nuo ankstaus ryto greta jos stoviniavo Paštuvos gyventojai. Vieni jų nesulaikė ašarų, kiti puolė spėlioti apie galimas nelaimės priežastis. Ekspertai tiria kelias versijas dėl gaisro, per kurį praėjusią naktį sudegė bažnyčia šiame Kauno rajono kaime.

Įtarimų sukėlė du nepažįstamieji

„Baisu. Į šią bažnyčią nuo vaikystės ėjome“, – sakė nelaimės sukrėsta Paštuvos seniūnaitė Birutė Prokopienė. Jos teigimu, šiame krašte gyvenimas iki šiol tekėjo ramia vaga, net ir vagysčių nebūdavo.

Kita vietos gyventoja Ramutė Rakauskienė neabejojo, kad bažnyčia bus atstatyta, bet ji įsitikinusi, kad tokių gražių maldos namų kaimas jau nebeturės. „Bažnyčią gal ir atstatysim, bet jau ne per vieną naktį“, – dūsavo paštuvietė.

Tėvas jai yra pasakojęs, kad šita bažnyčia Paštuvoje atsiradusi per naktį. „Sudegus senai bažnyčiai, šitą paėmė iš Virbaliūnų, atvežė ir pastatė“, – teigė R.Rakauskienė. Šios bažnyčios istorija Paštuvoje skaičiuojama nuo 1923 metų.

„Tos kryžiaus kelio stotys turėjo būti vertingos. Visas 14 stacijų vagys tikriausiai išnešė. Apie jas kažkas klausinėjo prieš mėnesį“, – tarpusavyje kuždėjosi gyventojai, prasitarę, kad gaisras galėjo būti sukeltas tyčia.

Gretimo kaimo gyventojui Vaclovui V. iš galvos neišeina praėjusį sekmadienį bažnyčios gale per pamaldas šalia jo sėdėję du nepažįstami jauni vyrai. „Jie nei žegnojosi, nei rinkliavos davė ir į mišias nereagavo“, – pasakojo vyras. Jis bandė klausinėti, gal kas nors kaime tuos vyrus pažįsta, tačiau kol kas tokių neatsirado. Vaclovas V. sako prieš kelis dešimtmečius įspūdingai atrodančioms stacijoms pats parūpinęs medienos.

Paskutinė lankėsi tvarkytoja

Tačiau atsirado ir žmonių, kurie niekaip negalėjo patikėti, kad gaisras – piktavalių darbas.

Pusdienį kartu su kitais gyventojais stebėjusi ugniagesių ir tyrėjų darbą Aldona Burneikienė spėjo, kad prie gaisro galėjo prisidėti sekmadienį Paštuvą kapojusi ledų kruša. „Ledais taip pylė, manėm, kad langus išdauš. Jie galėjo bažnyčios laidus nudaužyti ar kaip kitaip pažeisti“, – tramdydama ašaras šnekėjo moteris.

Dar kita gyventoja siūlė pasidomėti, ar čia nagų neprikišo meistrai, bažnyčią supančiose kapinaitėse statę paminklus. „Gal gaisras prasidėjo dėl elektros sistemos gedimo, kai tie meistrai prisijungė prie bažnyčios elektros?“, – spėliojo paštuvietė.

Paštuvos bažnyčios klebonas Šarūnas Petrauskas teigė, kad paskutinės pamaldos čia vyko sekmadienį. Nuo tos dienos elektra bažnyčioje nebuvo įjungta. „Žvakių mes beveik nenaudojame, uždegame tik dvi. Naudojame specialias lempeles, jos saugesnės“, – aiškino kunigas.

Vis dėlto bažnyčioje lankytasi ir antradienio rytą. „Anksti ryte išploviau grindis, išvaliau didįjį kiliminį taką, o mažesniuosius buvau išnešusi į lauką. Elektros nejungiau, man jos nereikėjo“, – pasakojo tvarkytoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės.

Tuomet, pasak jos, į bažnyčią užėjo sargas, pasiūlė jai į pagalbą dar vieną moterį, tačiau iki to laiko maldos namai jau buvo baigti tvarkyti. „Užrakinau bažnyčią ir sargas parvežė mane namo“, – atsiduso pašnekovė.

Pražuvo keturi vertingi paveikslai

Gaisravietėje sukiojosi ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė. Ji teigė, kad pati bažnyčia nebuvo labai vertinga. Tačiau keturi iš bažnyčioje turėjusių būti paveikslų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tai Šv. Trejybės ir Šv. Izidoriaus paveikslai, nutapyti XIX a. pradžioje, o taip pat iš altorėlio išimti Šv. Onos ir „Dviejų šventųjų“ paveikslai, tapyti XVIII a. pabaigoje.

Ugniagesiams gaisravietėje kol kas nepavyko rasti šių paveikslų pėdsakų. Arba gaisro metu jie visiškai sudegė, arba jų ten ir nebuvo.

A.Naureckaitės teigimu, tiksli paveikslų vertė nežinoma.

Altorėlio rėmas, kaip ir dar kelios į kultūros paveldą įtrauktos vertybės, turėjo būti saugomos koplyčioje, kuri stovi atokiau nuo bažnyčios. Šis pastatas nuo ugnies nenukentėjo, bet buvo užrakintas ir į jį kultūros paveldo apsaugos specialistams patekti pavyko tik perpiet. Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjo Svaigedo Stoškaus, visos vertybės (skulptūros „Nukryžiuotasis“, „Šv. Antanas“, „Šv. Kazimieras“), išskyrus ornamentuotą kryžių, rastos savo vietoje ir laikinai perkeltos į Raudondvario bažnyčią. Spėjama, kad kryžius buvo perkeltas į kitą vietą (ant bažnyčios ar vienuolyno stogo), jis šiuo metu yra ieškomas.

Bažnyčioje signalizacijos nebuvo

Paveikslai, kryžius ir skulptūros savo vietose žiemą, kai čia lankėsi A.Naureckaitė ir Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Černiauskienė, dar buvo.

A.Naureckaitė vizito metu tikrino, kaip laikomasi priešgaisrinių reikalavimų. Buvo nustatyti tokie pažeidimai: pasibaigęs gesintuvo galiojimo laikas, ant durų nebuvo ženklų, žyminčių evakuaciją, ir kunigas nebuvo išklausęs priešgaisrinės saugos kursų.

 

„Senas pastatas, saugojomės tiek, kiek leido sąlygos. Kai nebereikdavo, elektra būdavo išjungiama. Elektros sistemai turėtų būti 20-30 metų, tad ji nebuvo labai sena. Ne kartą ją tikrino elektros tinklai ir priekaištų neturėjo“, – tikino Š.Petrauskas. Jis pasakojo šiemet pradėjęs aktyviau rinkti aukas ir planavo kitąmet iš naujo peržiūrėti elektros sistemą, o tuo pačiu įvesti ir signalizaciją.

Užsiminus apie rastus priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus, kunigas teigė, kad į pastabas buvo atsižvelgta, tačiau kursų išklausyti dar nespėjęs – laukė, kol bus organizuojami bendri mokymai visiems kunigams.

„Objektas senas, todėl gaisro signalizaciją, dūmų detektorius jiems nebuvo privaloma įsirengti. Visa tai reikėtų įrengti, jeigu būtų atliekama bažnyčios rekonstrukcija“, – aiškino Urbanistikos skyriaus specialistė R.Černiauskienė.

Kol kas iš, kaip spėjama, sudegusių paveikslų, yra likę tik prastos kokybės nuotraukų.

Gesino ilgiau nei penkias valandas

Nors apie vidurnaktį atvykus pirmiesiems ugniagesiams stogas jau buvo įgriuvęs ir iš bažnyčios mažai kas likę, darbo užteko visoms septynioms ugniagesių mašinomis ir specialiu automobiliu su kopėčiomis suvažiavusiems ekipažams.

Kaip pasakojo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas ir tos pačios valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas, pastato stogas buvo skardinis, jam įgriuvus iki raudonumo įkaitusius sulituotus skardos lakštus ugniagesiai plėšė vieną nuo kito ir nešė šalin nuo pastato. Kitaip ugniagesiams buvo neįmanoma prieiti gesinti bažnyčios vidaus.

Į vidų, kur tvoskė pragariškas karštis, po kojomis mėtėsi deginančios žarijos, buvo galima patekti tik su kvėpavimo aparatais. Tokius turi tik miesto ugniagesių komandos. Rajono ugniagesiams teko darbuotis lauke: lupti lentas, kuriomis buvo apkaltas pastatas. Taip buvo ieškota galimai teberusenančių gaisro židinių. Šie darbai, po tris valandas trukusių alinančių pastangų užgesinti gaisrą, dar tęsėsi dvi-tris valandas. Gaisravietėje plušo apie 30 ugniagesių.

Tuomet į gaisravietę buvo leista įžengti klebonui. „Jį aprengėme specialia apranga, uždėjome šalmą ir paprašėme, kad parodytų, kur buvo saugomos vertybės”, – pasakojo V.Jokšas. Taip buvo rastos ir išneštos liturginės taurės, kurias ugnis spėjo deformuoti.

Paklaustas, kodėl manoma, kad padegimas galėjo būti tyčinis, Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas A.Kilšauskas turimų faktų detalizuoti nenorėjo. „Labai daug sutapimų. Reikia sudėti į krūvą, kur vertybės buvo laikomos, kur labiausiai išdegusi bažnyčia. Todėl ir sakome, kad yra įtarimų“, – kalbėjo viršininkas.

Ekspertai pirminės įvykio vietos apžiūros galėjo imtis tik prašvitus. Tyrimo ėmėsi Kauno rajono policija ir Gaisrinių tyrimo centro Ekspertizių skyrius, kurio viršininkas Artur Raskov trečiadienį po pietų teigė, kad komentuoti gaisro priežasčių negali, nes vyksta ikiteisminis tyrimas.

Ugnis įsiplieskė staiga

Apie gaisrą ugniagesiams pranešusi netoli bažnyčios įsikūrusio Šv. Juozapo ir šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės basųjų karmeličių vienuolyno vyresnioji Marija Juozapa pasakojo, kad nuo ugnies išsaugotą, bet vandeniu aplietą gyventojų archyvo knygą, kuri buvo laikoma zakristijoje, kai kuriuos kitus daiktus bandys gelbėti ekspertai iš Vilniaus.

„Svarbiausia, kad nežuvo nė vienas žmogus. Pastatus galima atstatyti, o žmogaus neprikelsi“, – guodėsi vienuolė.

Ji stebėjosi, kaip greitai ugnis pasiglemžė medinę bažnyčią. Antradienį apie pusę vienuoliktos vakaro pro ją ėjo viena seserų, tačiau viskas dar buvo ramu. Gaisras pastebėtas likus keliolikai minučių iki vidurnakčio.

Įvykio vietoje pusdienį praleidęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas bendruomenei žadėjo finansinę paramą. Visų pirma ketinama kaimo bendruomenės namus pritaikyti pamaldoms, kad tikintieji turėtų kur susiburti maldai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

atrodo

atrodo portretas
kad apvoge,o po to padege

h20

h20 portretas
neseniai per TV ziurejau reportaza apie baznycios gaisra... tai viena vienuole su sypsena ir krezenimu pasakojo kaip viskas buvo... ziauru... turbut patys ir padege... dabar organizuos akcijas kad naujus statytu...

ženklai

ženklai portretas
Tai kaip čia ant Marijos šventos žemės šitaip Dievo namai dega. Gal visai ji ne Marijos, o gal ir šventumas čia suprantamas ne taip...$
VISI KOMENTARAI 14
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių