Lietuvoje vėl deginama pernykštė žolė, kyla gaisrai

Šią savaitę Elektrėnų rajone, Pastrėvio seniūnijoje, Pagrendos kaime, išdegė apie 100 arų žolės, tiek pat arų išdegė ir Ukmergės rajone, Deltuvos seniūnijoje, Leonpolio kaime, dar daugiau – 300 arų pernykštės žolės – ugnis nuniokojo Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Mostiškių kaime, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Daugiausia pernykštės žolės gaisrų kyla Vilniaus apskrityje, kur daug apleistos, nedirbamos žemės. Nesuartuose dirvonuose pernykštė žolė dažnai deginama ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse.

Per penkerius metus Lietuvoje atvirosiose teritorijose kilo 22 tūkst. 974 gaisrai – juose žuvo 1 gyventojas, 9 traumuoti. Ugnis sunaikino 8 statinius, 62 – apsaugoti nuo ugnies.

Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai rengia reidus, kurių metu gyventojams nuolat primena, kad jie, degindami žolę, baudžia patys save, nes tokių gaisrų metu apdegama, o kartais net žūstama, be to, teršiamas oras, niokojama gamta.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas sako, kad gesinant pernykštę žolę, naudojamas kuras, eksploatuojama brangi gaisrinė technika. Be to, gesindami tokius gaisrus, ugniagesiai gali ir nespėti nuvykti į kitą, pavyzdžiui, gyvenamojo namo gaisrą, kur galbūt žūsta žmonės. Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl prašoma tėvų ir pedagogų įspėti juos apie tokių gaisrų daromą žalą ir keliamą pavojų.

Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Gaisrus gamtoje galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. Nepavyks greitai užgesinti, nedelsiant reikia skambinti skubios pagalbos telefonu 112.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.