Gaisruose dažniausiai žūva vyresnio amžiaus žmonės

Vasario 7 dieną, po vidurdienio, Alytaus rajone, Domantonių kaime, užsiliepsnojo gyvenamasis namas. Atskubėjus ugniagesiams, medinis pastatas jau degė atvira liepsna. Gaisro metu nudegė namo stogas, apdegė sienos, išdegė vidus ir ten buvęs namų turtas. Gaisravietėje rasti apdegę dviejų čia gyvenusių 74-erių ir 67-erių metų brolių kūnai. Manoma, kad gaisras įsiplieskė dėl krosnies bei dūmtraukio įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų.

Kaip rodo žuvusiųjų gaisruose statistika ir šio tragiško gaisro pavyzdys, ugnis Lietuvoje dažniausiai pasiglemžia vyresnio amžiaus žmonių gyvybes. Iš 25 šiemet gaisruose žuvusių žmonių net 80 proc. jau buvo perkopę 50 metų amžių, o visų žuvusiųjų amžiaus vidurkis siekia beveik 65 metus. Beje, vyrų žūsta beveik tris kartus daugiau negu moterų, o daugiausia tragiškų gaisrų kyla kaime, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD).

Atsižvelgdamas į šią statistiką, PAGD primena, ką derėtų žinoti vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie išvengtų gaisrų ir skaudžių jų pasekmių. Pagrindinė tragiškų gaisrų priežastis – neatsargus rūkymas. Kad rūkydami garbaus amžiaus žmonės nesukeltų gaisro, geriausia būtų, kad tai jie darytų išėję į lauką, o nerūkytų lovoje. Nuorūkoms galima naudoti tik joms skirtas pelenines, o ne plastikines lėkštutes ar degtukų dėžutes.

Ne paslaptis, kad brandžiame amžiuje itin mėgstama mėgautis šiluma. Tad žiemą senoliai linkę labiau prikūrenti krosnis. Deja, daugelis iš jų, gyvendami tik iš varganos pensijos ir būdami silpnos sveikatos, patys jau neišgali suremontuoti krosnių, išvalyti dūmtraukių. Todėl tokiais žmonėmis labiau pasirūpinti turėtų jaunesni giminės ir artimieji, į gaisrų prevenciją didesnį dėmesį turėtų atkreipti ir savivaldybės, kurios galėtų skirti lėšų skurdžiau gyvenantiems senoliams šildymo įrenginių, elektros instaliacijos sutvarkymui, dūmų signalizatorių įrengimui.

Be to, senesni žmonės yra linkę prisinešti daug malkų, kurios dažnai sukraunamos bei džiovinamos šalia krosnies, o jos gali greitai užsidegti jai smarkiau įkaitus ar iš pakuros iškritus žarijai. Senyvo amžiaus gyventojai dažniau apsinuodija ir smalkėmis. Tad iškūrenus krosnį, negalima per anksti užstumti sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik gerai įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Senoliai, nusprendę įsijungti elektrinį šildytuvą, neturėtų pamiršti, kad aplink jį būtų pakankamai erdvu, kad maždaug per metrą nuo jo neturi būti jokių daiktų, kurie gali užsidegti. Ugniagesiai primena, kad šildytuvą būtina išjungti, kai išeinama iš namų ar einama miegoti. Taip pat nepalikite be priežiūros ir degančių žvakių.

O kepant ar verdant patariama nevilkėti drabužių plačiomis rankovėmis. Nutarus prigulti ar išeinant iš virtuvės, rekomenduojama nepalikti ant viryklės gaminamo maisto. Užsidegus keptuvėje riebalams, nesistengti jos tuoj pat nuimti nuo viryklės, nes tada riebalai gali dar smarkiau įsidegti. Jiems degant, jokiu būdu negalima pilti vandens. Liepsna keptuvėje nuslops, jei ją uždengsite dangčiu.

Ugniagesiai tikisi, jog šie patarimai, artėjant dar vienam šaltam savaitgaliui, bus naudingi ne tik garbaus amžiaus žmonėms.