Europos čempionatas Slovėnijoje: kainos nesikandžios (interviu)

Europos vyrų krepšinio čempionatui besirengianti Slovėnija jau pradeda gyventi pirmenybių ritmu. Daugybę sirgaliams patogių naujovių ketinantys pristatyti 2013 metų Europos čempionato šeimininkai dalį jų jau įgyvendino ir išbandė.

Šį Eurolygos sezoną Liublianos „Union Olimpija“ komandos gerbėjai, pateikę rungtynių bilietą, iki „Stožice“ arenos galėjo nemokamai keliauti viešuoju transportu. Ekologija bus skatinama ir Slovėnijoje vyksiančių pirmenybių metu – bilietus į rungtynes turintys aistruoliai iš miesto centre įrengtų sirgalių zonų į arenas bus vežami nemokamai.

Kita slovėnų pristatoma naujovė – vienerioms čempionato rungtynėms skirti bilietai. Jie pakeis anksčiau buvusius dienos bilietus. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad mūsų šalies rinktinę nuolat į užsienį lydintys sirgaliai patekti į arenas galės paprasčiau.

Anot „Eurobasket 2013“ generalinio direktoriaus Alešo Križnaro, norėdami įsigyti bilietus į rungtynes, lietuviai negalės delsti, nes dėl 5 tūkst. vietų Jesenicės arenoje jiems teks konkuruoti net su keturių Balkanų šalių sirgaliais. Anot Križnaro, vien Slovėnijoje jų gyvena ne viena dešimtis tūkstančių.

Išskirtiniame interviu 2013 m. Europos čempionato vadovas pasakojo apie Slovėnijos pasirengimą pirmenybėms, bilietų kainodaros sudarymo principus, Slovėnijos viešbučių rinką bei dalijo sirgaliams patarimus, kaip puikias atostogas suderinti su geriausiu metų krepšinio renginiu – Europos čempionatu.

– Kaip vyksta pasirengimas 2013 metų Europos čempionatui? – paklausėme Križnaro.
– Organizacine ir logistikos prasme viskas einasi tikrai gerai. Dabar organizaciniame komitete dirba 18 žmonių, tačiau yra ir kitų mums labai daug padedančių kompanijų, todėl iš viso, rengiant Europos čempionatą, dirba apie 30-40 žmonių.

Didžiausias mūsų galvos skausmas – arenos. Beveik visos pirmenybėms skirtos arenos yra statytos seniai ir joms reikalinga rekonstrukcija. Jesenicės mieste, kuriame grupės rungtynes žais Lietuvos rinktinė, arenos rekonstrukcijos darbai prasidėjo praėjusių metų gruodį. Atlikus statybos darbus, ši arena bus labiausiai pasikeitusi, todėl džiaugiamės, kad darbai jau prasidėjo.

Kita vertus, darbai Koperio ir Liublianos miestuose dar neprasidėjo, tačiau per artimiausią savaitę paaiškės, kada galėsime juos pradėti. Geriausiai čempionatui parengta „Stožice“ arena Liublianoje, kur vyks antrojo ir finalinio etapo kovos. Taip pat esu patenkintas darbų tvarkaraščiais ir glaudžiu bendradarbiavimu su „FIBA Europe“.

– Arenų rekonstrukcija yra didžiausias iššūkis, rengiantis čempionatui?
– Taip, žinoma. Manau, kad mums nekils problemų dėl viešbučių, logistikos ar darbuotojų.

Slovėnija yra labai nedidelė šalis, Liubliana – pačiame jos centre, todėl komandoms ir sirgaliams nereikės keliauti didelių atstumų, paprasčiau bus ir mums.

Vienintelė sritis, kelianti šiek tiek nerimo, yra savanorių atranka. Lietuvos krepšinio federacija su šia užduotimi susidorojo puikiai ir perspėjo mus, kad galime susidurti su problemomis, nes esame labai maža šalis, o savanorystė čia nėra tokia populiari, kaip Lietuvoje ar Vakarų Europoje.

Labai sunku rasti gerų savanorių, kuriais būtų galima pasitikėti, o mums jų reikės net 1000-1100. Iki šiol tokio skačiaus savanorių Slovėnijai niekada nereikėjo, todėl rasti jų nebus paprasta. Mūsų šalyje nėra vykę jokių didelių sporto renginių. Iki šiol didžiausias buvo 2004 metais rengtas Europos rankinio čempionatas. Slovėnijoje yra rengiamos įvairios slidinėjimo varžybos, tačiau jos tetrunka 2-3 dienas, o savanoriauti tokiame renginyje yra ne tas pats, kas dirbti Europos čempionate. Bet neabejoju, kad išspręsime šį klausimą.

– Galbūt pasikviesite į pagalbą savanorių iš Lietuvos?
– Tiesą sakant, nemažai savanorių iš jūsų šalies jau užpildė paraiškas atvykti savanoriauti į Slovėniją. Paraiškas siunčia tikrai nemažai ir kitų šalių savanorių, todėl problemų kilti neturėtų.

– Kiek lėšų čempionato rengimui skyrė Slovėnijos vyriausybė?
– Mūsų valdžia sumokėjo „FIBA Europe“ visą pirmenybių organizavimo mokestį – 6 milijonus eurų. Tai yra vienintelė valstybės parama čempionatui. Iš pradžių mums buvo sunku su jais derėtis, tačiau dabar valdžia supranta, kokią naudą gali duoti čempionatas ir mus palaiko. Po 600 tūkst. eurų gausime ir iš kiekvieno grupės varžybas rengsiančio miesto už šios teisės suteikimą. Trūkstamą pinigų dalį privalome surinkti iš rėmėjų ir bilietų pardavimų. Kol kas tai sekasi visai neblogai. Jau esame pasirašę sutartis beveik su visais pagrindiniais čempionato rėmėjais. Mes turime labai daug įdomių idėjų, kaip išreklamuoti čempionatą ir Slovėniją, tačiau visoms joms neužtenka pinigų. Todėl privalome realiai įvertinti, ką galime padaryti ir ko ne, bei suskaičiuoti, kiek pinigų iš tiesų galime išleisti. Norime, kad čempionatas atitiktų aukščiausius standartus, ypač kalbant apie apgyvendinimą ir transporto paslaugas. Bendras čempionato biudžetas sudaro 8,5 milijono eurų. Labai tikimės, kad surinktų pinigų užteks. Slovėnijos krepšinio federacija turi ir vieną labai didelę svajonę – savo lėšomis pastatyti naują vaikų krepšinio mokyklą. Tą padaryti galėsime tik tuomet, jeigu čempionatas bus pelningas.

– Norite užauginti pamainą po kelerių metų karjeras baigsiantiems rinktinės lyderiams?
– Taip, būtent. Vienas iš Europos čempionato rengimo Slovėnijoje tikslų – populiarinti sportą ir ypač krepšinį. Labai norime, kad krepšinio treniruotes pradėtų lankytų kuo daugiau vaikų.

Europos krepšinio čempionatas – didžiausias sporto renginys, kokį Slovėnija gali organizuoti.

Mes turbūt negalėtume surengti pasaulio krepšinio ar Europos futbolo čempionatų, olimpinių žaidynių. Taigi, šios pirmenybės ne tik istorinės, bet ir labai svarbios.

– Ko pasimokėte iš Lietuvoje vykusio čempionato? Ar lietuviai padarė klaidų, kurių nekartosite?
– Tiesą sakant, rengiant Europos čempionatą Lietuvoje nebuvo padaryta daug klaidų. Lietuvoje lankiausi likus pusmečiui iki pirmenybių pradžios, vėliau atvykau gegužės mėnesį ir tris savaites jūsų šalyje praleidau per čempionatą. Jį stebėjau ne kaip žiūrovas, o kaip žmogus, kuriam teks atlikti tuos pačius darbus. Labai daug laiko praleidau užkulisiuose ir galiu pasakyti, kad Lietuvos krepšinio federacija, rengdama Europos čempionatą, atliko nuostabų darbą.

Labai džiaugiuosi, kad jie pasidalijo su mumis visa reikiama informacija ir negailėjo patarimų. Labiausiai mus dominęs dalykas buvo savanorių atranka, apmokymai ir jų darbo organizavimas bei bilietų pardavimo sistemos kūrimas. Lietuviai nusprendė į pirmenybes pardavinėti dienos bilietus, o mes pasirinkome vienų rungtynių bilieto sistemą. Pasižiūrėjome, kaip lietuviams sekėsi atlaisvinti areną prieš jūsų rinktinės rungtynes ir nusprendėme, kad į visas čempionato rungtynes prekiausime atskirais bilietais. Dienos bilieto nebus.

– Bilietų kainos yra šiek tiek mažesnės, nei Lietuvoje vykusiame čempionate. Kodėl nustatėte tokias kainas?
– Taip, skaičiuojant vidutinę bilieto kainą, ji yra šiek tiek mažesnė. Kita vertus, lyginti bilietų kainas sudėtinga, nes mes pardavinėjame bilietus į atskiras rungtynes, o lietuviai prekiavo dienos bilietais. Pirmajame čempionato etape bus trijų skirtingų kategorijų bilietai, kurie kainuos nuo 15 eurų. Antrajame ir finaliniame etapuose bus prekiaujama septynių skirtingų kategorijų bilietais, kurie kainuos nuo 17 eurų. Bilietus galėjome padaryti ir brangesnius, tačiau labai norime, kad čempionatas būtų prieinamas kiekvienam šalies gyventojui. Vienas svarbiausių dalykų – surinkti pilnas arenas sirgalių, todėl svarstydami bilietų kainodarą ir pasirinkome vienų rungtynių bilietus.

Dienos bilietas, ypač kalbant apie B grupės kovas Jesenicės mieste, kur žais Lietuvos rinktinė, sirgaliams būtų tapęs tikru prakeiksmu. Šioje grupėje varžysis Lietuva, Latvija bei keturios buvusios Jugoslavijos šalių komandos. Remiantis oficialia statistika, daugiau nei pusę Jesenicės miestelio gyventojų sudaro buvusios Jugoslavijos Respublikos šalių gyventojai, todėl galite suprasti, kad įsigyti bilietus į rungtynes bus itin sudėtinga. Jesenicėje gyvena labai daug bosnių, todėl ši arena neabejotinai bus sausakimša. Esu tikras, kad jeigu ten turėtume 10 tūkst. sirgalių talpinančius sporto rūmus, juos taip pat užpildytume, tad čempionatą norintys pamatyti lietuviai turėtų nedelsti.

– Kiek sirgalių tikitės sulaukti Slovėnijoje?
– Tikimės, kad čempionato metu Slovėniją aplankys 25-30 tūkst. sirgalių iš užsienio. Mūsų pranašumas, lyginant su Lietuva yra geografinė padėtis. Esame pačiame Europos centre, todėl sirgaliams pasiekti Slovėniją bus lengviau. Tikimės, kad dėl šios priežasties sulauksime daugiau aistruolių nei lietuviai.

Kita vertus, Lietuvoje vykusiame čempionate komandos kovojo dėl kelialapių į Londono olimpines žaidynes, todėl visos rinktinės atsivežė ryškiausias savo žvaigždes. Tai turėjo privilioti daugiau sirgalių.

Galima daryti prielaidą, kad į Slovėniją atvyks daugiau sirgalių iš Vokietijos, jeigu čempionate žais Dirkas Nowitzki. Pau Gasolis ir Juanas Carlosas Navarro taip pat pritraukia daug aistruolių.  Tikiuosi, kad fanai bet kokiu aveju norės pamatyti vienas geriausių sporto varžybų Europoje.

– Lietuvos krepšinio rinktinę į varžybas užsienyje dažniausiai lydi kelių tūkstančių sirgalių armija. Ar 20 tūkst. gyventojų turintis Jesenicės miestelis bus pasirengęs priimti tiek fanų?
– Jesenicė nėra tas miestelis, kuris galėtų priimti tiek sirgalių, tačiau visiškai šalia jo yra du vieni labiausiai visoje Slovėnijoje turistų lankomi miestai – Bledas ir Kranjska Gora. Pirmajame miestelyje yra ežeras, o jo viduryje esančioje saloje stovi nuostabaus grožio bažnyčia. Blede yra daugybė nakvynės paslaugas teikiančių įstaigų ir viešbučių, o miestas nuo Jesenicės nutolęs tik per 15 kilometrų. Šį atstumą automobiliu galima įveikti per keliolika minučių. Tuo tarpu Granska Gora yra pagrindinis mūsų slidinėjimo kurortas, o nuo jo iki Jesenicės miesto – 20 kilometrų. Daugybė Europos komandų, ne tik krepšinio, prieš čempionatus Granska Gora mieste rengia treniruočių stovyklas. Taigi neabejoju, kad didžioji dalis Lietuvos rinktinės sirgalių apsistos šiuose miestuose. Jesenicės miestelyje galima išsinuomoti namus ar butus, tačiau viešbučių čia praktiškai neturime.

– Kodėl pasirinkote Jesenicės miestelį B grupės varžyboms? Tik dėl jame esančios arenos?
– Taip, arena buvo labai svarbus faktorius, tačiau kita priežastis – noras populiarinti krepšinį šiame regione. Norime, kad visa Slovėnija gyventų krepšiniu, o čempionatas suteiktų didžiulį impulsą šaliai. Grupės varžybos vyks keturiuose skirtinguose šalies regionuose, todėl visi miestai turės puikią galimybę tai išnaudoti krepšinio plėtrai.

Didelio miestų, kurie turi reikalavimus atitinkančias arenas, pasirinkimo mes neturėjome. Remiantis pirminiu planu, grupės varžybas turėjo rengti ir Ptujaus bei Novo Mesto miestai, tačiau jiems būtų tekę statytis naujas arenas. Išanalizavę visą situaciją abiejų miestų vadovai suprato, kad dėl ekonominės krizės nespės parengti arenų laiku ir galimybės aktyviai dalyvauti čempionate atsisakė. Liubliana mums suteikė „Tivoli“ areną, o C grupės kovos iš Ptujaus buvo perkeltos į Celjė miestą.

Esu šiek tiek nusivylęs dėl Novo Mesto. „Krka“ komanda pastarąjį dešimtmetį yra viena iš dviejų stipriausių Slovėnijos komandų, o pastaruosius tris sezonus ji pelnė čempionės titulą. Labai gaila, kad Novo Mesto komanda neturi geros arenos ir rungtyniauja aukštosios mokyklos salėje. Nauja arena „Krka“ klubui būtų labai pravertųsi. Ne tik jam, bet ir visam regionui.

– Ar nepritrūks viešbučių kituose Slovėnijos miestuose?
– Problemų dėl viešbučių nesibaiminame, nes atstumai Slovėnijoje yra labai maži – per valandą galima pasiekti bet kurią šalies vietą. Nuo Liublianos greičiau nei per valandą greitkeliu galima pasiekti Koperio miestą. Iš Liublianos į Jesenicės miestelį automagistrale nuvažiuosite per 35 minutes. Tiek pat laiko užtrunka iš Liublianos nukakti ir į Celjė. Manau, kad dalis sirgalių gyvens Liublianoje ir važinės į rungtynes. Netikiu, kad problemų dėl sirgalių apgyvendinimo gali kilti Koperio mieste. Šalia jo yra daugybė kurortinių miestelių, kuriuose – galybė viešbučių. Mes nesidžiaugiame tik tuo, kad sirgaliai turės pasirinkimo laisvę ir galės apsistoti kaimyninėse šalyse: Kroatijoje ar Italijoje, nes jos labai arti. Tačiau tikiuosi, kad pritrauksime sirgalius į Slovėniją ir jie norės čia likti.

Dar prieš pusantrų metų užsakėme kaip įmanoma daugiau viešbučių. Tai vienintelis dalykas, kurio pasimokėme iš Lietuvos. Prieš tai dirbau viešbučių srityje, todėl puikiai pažįstu viešbučių vadovus, žinau, kokios yra kainos ir kaip su jais derėtis.

– Vadinasi, viešbučiai prieš čempionatą kainų nepakels dvigubai ar trigubai, kaip buvo Lietuvoje?
– Jie pakels kainas, tačiau mes bandome jiems pasakyti, kad ilgalaikėje perspektyvoje stipriai sukelti kainas nėra gerai. Suprantama, kai vykstant tokiam renginiui kainos bus šiek tiek aukštesnės nei įprastai, tačiau jokiu būdu ne 100 ar 200 proc. didesnės. Jeigu įprastu metu viešbučio kambarys kainuotų 150 eurų, nematau nieko blogo, kad per čempionatą jo kaina pakiltų iki 180 ar 200 eurų. Tačiau jokiu būdu ne iki 300 eurų ar net dar daugiau. Šiuo metu esame pasirašę sutartis su 25-27 viešbučiais, kuriuose bus apgyvendintos komandos, oficialios delegacijos, žiniasklaidos atstovai bei sirgaliai. Oficiali čempionato turistinė agentūra „Palma“ jau pradėjo pardavinėti kelionių paketus į Slovėniją. Ši agentūra sirgaliams rezervavo dar per 20 viešbučių.

– Kokių pramogų be krepšinio Slovėnija gali pasiūlyti sirgaliams?
– Daugybę (juokiasi, – Red.). Slovėnija visoje Europoje garsėja skaniu maistu ir geru vynu. Mūsų šalyje labai populiarios mažosios vyno daryklos, kurios gamina išties puikų ir nebrangų vyną. Neabejoju, kad maistas ir vynas patiks visiems čempionate apsilankiusiems sirgaliams.

Taip pat yra gausybė pramogų ir itin gražių vietų, kurias turistai tiesiog privalo pamatyti. Jau minėjau apie Bledo ežerą su nuostabia bažnyčia saloje, taip pat turime giliausią Europoje Postojnos urvą, itin gausiai turistų lankomus Lipicos ir Bohinjo miestelius. Rugsėjį bus tikrai šilta, todėl krepšinio aistruoliai turės daugybę galimybių, kaip praleisti laisvą laiką. Koperio mieste turime gražų pajūrį ir daugybę paplūdimių, šiaurinėje šalies dalyje turime kalnų, kurie labai populiarūs ir žiemą, ir vasarą. Taigi, Slovėnijoje rasite viską, ko tikitės geriausio ir dar daugiau.

Žinau, kad specialius turistinius maršrutus sirgaliams siūlys ir kiekvienas, grupės varžybas rengsiantis miestas. Liublianoje čempionato kovos vyks visas tris savaites, todėl neabejoju, kad per šį laiką miestas bus tarsi išprotėjęs.

– Slovėnijos nacionalinė rinktinė dar nei karto neiškovojo medalių jokiame turnyre. Ar tikitės, kad namų sienos padės sulaužyti tradicijas?
– Manau, kad namie vyksiantis čempionatas bus vienas paskutinių šansų turėti galimybę kažką nuveikti. Kai kurie rinktinės vyrukai sensta ir mes nesame tikri, dar visi jie liks rinktinėje iki 2014 metų pasaulio čempionato arba 2015 m. Europos pirmenybių Ukrainoje. Žaisdami Slovėnijoje jausime didžiulį sirgalių palaikymą, tačiau taip pat jausime ir milžinišką spaudimą.

Žinoma, daug kas priklauso ir nuo to, ar visi vaikinai atvyks į rinktinę, ar jie bus sveiki ir galės vasarą atiduoti komandai. Abu NBA rungtyniaujantys mūsų vaikinai (Goranas Dragičius ir Beno Udrihas) demonstruoja itin solidų krepšinį, nuostabų sezoną Vokietijoje žaidžia ir Boštjanas Nachbaras. Nereikia pamiršti ir Jaka Lakovičiaus bei Erazemo Lorbeko. Labai norėčiau palinkėti, kad mūsų rinktinė pasiektų pusfinalį ar finalą. Manau, kad po daugelio metų mes pagaliau nusipelnėme turėti tokį šansą. Jeigu Slovėnijos rinktinė žais gerai, neabejojame, kad čempionatas bus įvertintas puikiai. Tačiau jeigu mūsų komanda pasirodys prastai ir iškris jau antrajame rate net nepasiekusi ketvirtfinalio, šis rezultatas bus įvertintas itin prastai. Čempionato sėkmė – bilietų, maisto ir gėrimų pardavimai – labai stipriai priklauso nuo to, kaip žaidžia nacionalinė komanda. Jūs, vaikinai, (lietuviai, – red.) tai puikiai suprantate. Labai tikiuosi, kad mums nereikės drąsinti savanorių, kaip kad jums teko po pralaimėto ketvirtfinalio. Mačiau, kad didžioji dalis savanorių po šio mačo verkė ir buvo be galo nusiminę. Todėl kitą dieną buvau sužavėtas, kai išvydau, kad federacija ar čempionato organizacinio komiteto darbuotojai rado būdų, kaip juos motyvuoti pabaigti darbą.

– Ar visi nacionalinės komandos lyderiai pažadėjo jai atstovauti čempionate?
– Taip, visi vaikinai nori žaisti namuose. Rinktinės direktorius Avanzo ir vyriausiasis treneris Božidaras Maljkovičius lankėsi JAV, kur bendravo su Udrihu ir Dragičiumi. Jie pažadėjo padėti rinktinei. Nemanau, kad kils problemų kviečiantis ir kitus vaikinus.

Basketnews.lt, Rokas Buračas