„Žydinti“ Baltijos jūra sunerimti privertė ne tik aplinkosaugininkus

Baltijos jūroje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį Baltijos jūros ploto. Tai didžiausias užfiksuotas vandens žydėjimas Baltijos jūroje nuo 2005 metų.

Nors dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens.

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypatingai palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis. Dabar Baltijos jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, tad ir jūros vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakaterės padengia vandens paviršių žalia plėvele. Masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

Ypatingai daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta gilyn ir jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius kiekius deguonies. Dėl to gilesnėse vietose prie dugno įsivyrauja deguonies badas, o tuose sluoksniuose, kur deguonies visai nebelieka, yrant organizmų liekanoms išsiskiria toksiškas vandenilio sulfidas. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis. Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 tūkst. kv. km Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.

„Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios išsifiltravusios iš dirvų, laukų, fermų „patręšia“ vandenis“, - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.

Didelė dalis fosforo - nuo 20 iki 40% į Baltiją patenkančio kiekio - į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Į upes, o paskui į jūrą, šie junginiai patenka kartu su buitiniais nutekamaisiais vandenimis, nes toli gražu ne visi valymo įrenginiai iš nuotekų pašalina fosforą. Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Dėl pašto pastatų kreipėsi į Prezidentę
    Dėl pašto pastatų kreipėsi į Prezidentę

    Senojo vadinamojo balandžių pašto patalpos vėl atvers duris klaipėdiečiams. Netrukus uostamiesčio savivaldybė pradės jų įsigijimo procedūras. Svarstant šį klausimą, miesto tarybos nariai išreiškė susirūpinimą ir unik...

  • Palangos savivaldybė perėmė medinę Kurhauzo dalį
    Palangos savivaldybė perėmė medinę Kurhauzo dalį

    Palangos savivaldybė perima medinės Kurhauzo dalies išlikusius fragmentus iš valstybės - sunykusios pastato dalies rekonstravimo projektui miesto politikai ketvirtadienį nusprendė skirti 10 tūkst. eurų. ...

  • Palangoje pinga vanduo – nuo rudens kurorto gyventojai mokės mažiau
    Palangoje pinga vanduo – nuo rudens kurorto gyventojai mokės mažiau

    Palangoje pinga centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo – tokį sprendimą Savivaldybės taryba priėmė ketvirtadienį. Nuo rudens, rugsėjo 1 dienos, įsigaliosianti naujoji kaina gyventojams leis sutaupyti – geriamasis vanduo atpigs 5 procent...

  • Miestą puošia vis daugiau burių
    Miestą puošia vis daugiau burių

    Uostamiestyje vis labiau jaučiamas Jūros šventės dvelksmas. Vyksta paskutiniai darbai, vienas po kito krantinėse švartuojasi regatos „The Tall Ships Races“ burlaiviai, intensyvesnis tapo ir eismas. ...

    1
  • Sutiko perimti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patalpas
    Sutiko perimti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos patalpas

    Klaipėdos miesto taryba pritarė patalpų, kuriose anksčiau veikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos skyrius. Dar nėra aišku, kam jos bus panaudotos. ...

    1
  • Klaipėdos ateitis: tramvajus ar elektrobusai?
    Klaipėdos ateitis: tramvajus ar elektrobusai?

    Klaipėdoje nuspręsta aiškintis, kaip ateityje pasikeis miesto viešojo transporto sistema. Speciali studija turės atsakyti, ar gatvėmis pradės riedėti elektra varomi autobusai, ar ims kursuoti tramvajus. ...

    6
  • Baseino konkursui – pirmieji trukdžiai
    Baseino konkursui – pirmieji trukdžiai

    Planuojamas skelbti naujo daugiafunkcio sveikatingumo centro koncesijos konkursas susidūrė su pirmaisiais nesklandumais. Vis dėlto, specialistų teigimu, trukdžiai – laikini ir iki objekto statybų pabaigos šeimininką turėtų pavykti rasti. ...

  • Aiškėja žiedinės sankryžos kontūrai
    Aiškėja žiedinės sankryžos kontūrai

    Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankirtos klausimo ėmęsis uostamiestis sparčiai juda tikslo link. Aiškėja, kokiu keliu bus einama, statant vieną iš dviejų galimų estakadų virš minėtos sankryžos. ...

    11
  • Sąjūdžio parkas – vieta košmarams
    Sąjūdžio parkas – vieta košmarams

    Šunų lojimas nuo ankstaus ryto, girtaujančio jaunimėlio žviegimas ir griaudintys motociklai naktį – tokie garsai ant kojų sukelia dviejų daugiabučių namų, esančių Sąjūdžio parko pašonėje, gyventojus. Nuolatinio triukš...

  • Gyvūnų teisių gynėjus pašiurpino dažytos avys
    Gyvūnų teisių gynėjus pašiurpino dažytos avys

    Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje besiganančios įvairiomis spalvomis išmargintos avys patraukė gyvūnų teisių gynėjų bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų dėmesį. ...

Daugiau straipsnių