„Žydinti“ Baltijos jūra sunerimti privertė ne tik aplinkosaugininkus

Baltijos jūroje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį Baltijos jūros ploto. Tai didžiausias užfiksuotas vandens žydėjimas Baltijos jūroje nuo 2005 metų.

Nors dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens.

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypatingai palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis. Dabar Baltijos jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, tad ir jūros vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakaterės padengia vandens paviršių žalia plėvele. Masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

Ypatingai daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta gilyn ir jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius kiekius deguonies. Dėl to gilesnėse vietose prie dugno įsivyrauja deguonies badas, o tuose sluoksniuose, kur deguonies visai nebelieka, yrant organizmų liekanoms išsiskiria toksiškas vandenilio sulfidas. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis. Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 tūkst. kv. km Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.

„Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios išsifiltravusios iš dirvų, laukų, fermų „patręšia“ vandenis“, - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.

Didelė dalis fosforo - nuo 20 iki 40% į Baltiją patenkančio kiekio - į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Į upes, o paskui į jūrą, šie junginiai patenka kartu su buitiniais nutekamaisiais vandenimis, nes toli gražu ne visi valymo įrenginiai iš nuotekų pašalina fosforą. Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vyriausybė Palangoje rengia pasitarimą dėl kurortų
    Vyriausybė Palangoje rengia pasitarimą dėl kurortų

    Vyriausybė Palangos centre, Kurhauze, penktadienį rengia išvažiuojamąjį pasitarimą, taip pat planuoja dalyvauti kurorto atidarymo renginiuose. ...

    3
  • Į uostą atplauks NATO kovinių laivų grupė
    Į uostą atplauks NATO kovinių laivų grupė

    Penktadienį į Klaipėdą atplauks NATO nuolatinės parengties kovinių laivų grupė, pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...

    1
  • Tautinių mažumų vaikai dalyvaus festivalyje pajūryje
    Tautinių mažumų vaikai dalyvaus festivalyje pajūryje

    Gegužės 27–29 d. Klaipėdoje vyks XV-asis Lietuvos tautinių mažumų neformaliojo ugdymo įstaigų festivalis, kuriame dalyvaus daugiau nei 280 tautinių mažumų vaikų iš visos Lietuvos. ...

  • Baseinas uostamiestyje iškils iki metų galo
    Baseinas uostamiestyje iškils iki metų galo

    Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro su baseinu statybos kol kas vyksta sklandžiai ir turėtų finišuoti metų pabaigoje. Šiuo metu rengiamasi pradėti ieškoti ir objekto šeimininko. ...

  • Senamiesčio paštas laukia laiškų
    Senamiesčio paštas laukia laiškų

    Mažosios architektūros elementas, Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtą puošianti dekoratyvinė pašto dėžutė kartkartėmis vis prisipildo laiškų. Klaipėdai rašo ir miestiečiai, ir jos svečiai. ...

    2
  • Prasidėjus plaukiojimo sezonui jūrininkas įspėja: jūra nėra romantiška
    Prasidėjus plaukiojimo sezonui jūrininkas įspėja: jūra nėra romantiška

    Kelionės, vakarėliai ir begalė pramogų kruiziniuose laivuose ir keltuose, pasiplaukiojimas jachtomis ir kateriais vasarą vilioja tūkstančius turistų. Šalia linksmybių – ir pavojai jūroje, apie kuriuos pagalvojama tik jau nutikus nelaimei...

    6
  • Vertins žirgus ir karietas
    Vertins žirgus ir karietas

    Netrukus paaiškės, ar daug karietų šiemet kursuos nustatytais maršrutais Smiltynėje. Šias paslaugas siūlyti norintys verslininkai savivaldybei jau pateikė reikiamus dokumentus. Pastebima, kad šiame versle naujų žaidėj...

  • Vaistinės ir pirties ateitis – miglose
    Vaistinės ir pirties ateitis – miglose

    Ar uostamiestyje išliks Sportininkų vaistinė ir ar bus leista privatizuoti viešąją miesto pirtį, kol kas lieka neaišku. Ketvirtadienį posėdžiavę miesto tarybos nariai šių klausimų nusprendė nesvarstyti. Išsaugoti ...

    3
  • Statybines atliekas – tik ne į bendrą konteinerį
    Statybines atliekas – tik ne į bendrą konteinerį

    „Klaipėdiečiai pagaliau atrado kur dėti statybos ir remonto atliekas“, – teigė Klaipėdos aplinkosaugininkai. Į Klaipėdos miesto didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles statybinių šiukšlių atvežama vis daugiau: ...

  • Klaipėdos ir Chersono uostai stiprina bendradarbiavimą
    Klaipėdos ir Chersono uostai stiprina bendradarbiavimą

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė memorandumą su Chersono jūrų prekybos uostu. Šis memorandumas padės sustiprinti bendradarbiavimą tarp uostų ir dar efektyviau išnaudoti tarp šalių kursuojantį traukin...

    1
Daugiau straipsnių