„Žydinti“ Baltijos jūra sunerimti privertė ne tik aplinkosaugininkus

Baltijos jūroje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį Baltijos jūros ploto. Tai didžiausias užfiksuotas vandens žydėjimas Baltijos jūroje nuo 2005 metų.

Nors dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens.

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypatingai palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis. Dabar Baltijos jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, tad ir jūros vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakaterės padengia vandens paviršių žalia plėvele. Masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

Ypatingai daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta gilyn ir jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius kiekius deguonies. Dėl to gilesnėse vietose prie dugno įsivyrauja deguonies badas, o tuose sluoksniuose, kur deguonies visai nebelieka, yrant organizmų liekanoms išsiskiria toksiškas vandenilio sulfidas. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis. Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 tūkst. kv. km Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.

„Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios išsifiltravusios iš dirvų, laukų, fermų „patręšia“ vandenis“, - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.

Didelė dalis fosforo - nuo 20 iki 40% į Baltiją patenkančio kiekio - į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Į upes, o paskui į jūrą, šie junginiai patenka kartu su buitiniais nutekamaisiais vandenimis, nes toli gražu ne visi valymo įrenginiai iš nuotekų pašalina fosforą. Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Paradui kviečia registruoti laivus
    Paradui kviečia registruoti laivus

    Klaipėdiečiai ir miesto svečiai vėl bus pakviesti į tradicinį laivų paradą, kuris skelbia laivybos sezono pradžią. Žadama, kad renginys vėl stebins išskirtinėmis iniciatyvomis. ...

  • Cirkininkai bylinėsis dėl suniokotos pievos?
    Cirkininkai bylinėsis dėl suniokotos pievos?

    Po dviejų cirkų gastrolių pernai rudenį, netoli Žvejų rūmų akis tebebado bjauriai suniokota pieva. Cirkininkai iki šiol nesutaria, kas turėtų ją tvarkyti ir yra pasiryžę net teismams. Savivaldybė teigia, kad laukymę veikiausiai sutvarkys ...

    3
  • „Grūstei“ – inspektorių kirtis
    „Grūstei“ – inspektorių kirtis

    Parduotuvėje "Grūstė" dirbusios jaunos klaipėdietės vieša išpažintis sulaukė rimto atgarsio. Įsikišus Valstybinei darbo inspekcijai, paaiškėjo šiurpinanti tikrovė – žmonės čia dirba ir po 14 valan...

    13
  • Jono bažnyčia netilps sklype
    Jono bažnyčia netilps sklype

    Jono bažnyčia, kurią planuojama atkurti, netilptų numatytame sklype. Tai paaiškėjo projektuotojams atlikus esamos situacijos vertinimą. Bus svarstoma, kaip išspręsti šią problemą. ...

    19
  • Šviesuoliams – Luizės medaliai
    Šviesuoliams – Luizės medaliai

    Uostamiestyje karalienės Luizės medaliais įvertinti ryškiausi švietimo srities darbuotojai. Medaliai įteikti keturiems Klaipėdoje dirbantiems ir miestą garsinantiems šviesuoliams. ...

    4
  • Dėl Švyturio gatvės tęsinio – diskusijos
    Dėl Švyturio gatvės tęsinio – diskusijos

    Miesto valdžia neatsisako idėjos ateityje tiesti Švyturio gatvės tęsinį. Manoma, kad ši arterija pagerintų susisiekimą Klaipėdoje, padėtų išvengti transporto spūsčių. ...

    3
  • Vasaros galvos skausmas – triukšmas ir tarša
    Vasaros galvos skausmas – triukšmas ir tarša

    Uostamiesčio tarnybos įvardijo problemas, kurių kyla artėjant vasaros sezonui. Didžiausias nerimas – dėl susisiekimo su paplūdimiais, oro taršos, triukšmo, gaisrų ir afrikinio kiaulių maro. ...

    1
  • Klaipėdiečiams apkarto gyvenimas šiukšlėse
    Klaipėdiečiams apkarto gyvenimas šiukšlėse

    Tvarkos savo kiemuose pasigendantys daugiabučių namų gyventojai jau nebežino, kur kreiptis, kad situacija nors kiek pagerėtų. Naujakiemio gatvės aikštelėje besimėtantys buitiniai rakandai ir šiukšlės esą užtveria kelią net aut...

    21
  • Naktiniuose baruose – pažeidimai prekiaujant alkoholiu
    Naktiniuose baruose – pažeidimai prekiaujant alkoholiu

    Klaipėdos apskr. VPK Prevencijos skyriaus pareigūnai, kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojais ir policijos rėmėjais penktadienį Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone tikrino naktinius barus dėl galimų alkoholio prekybos pažeidimų. ...

    4
  • Greitosios medicinos pagalbos ekipažai vėl varžysis Palangoje
    Greitosios medicinos pagalbos ekipažai vėl varžysis Palangoje

    Šiųmetės Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės rengiamos jau dvyliktą kartą. Antrus metus iš eilės šis įspūdingas reginys smalsuoliams bei ypač reikalingas renginys medikams vyks Palangoje gegužės 17-19 d. Iš v...

Daugiau straipsnių