„Žydinti“ Baltijos jūra sunerimti privertė ne tik aplinkosaugininkus

Baltijos jūroje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį Baltijos jūros ploto. Tai didžiausias užfiksuotas vandens žydėjimas Baltijos jūroje nuo 2005 metų.

Nors dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens.

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypatingai palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis. Dabar Baltijos jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, tad ir jūros vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakaterės padengia vandens paviršių žalia plėvele. Masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

Ypatingai daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta gilyn ir jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius kiekius deguonies. Dėl to gilesnėse vietose prie dugno įsivyrauja deguonies badas, o tuose sluoksniuose, kur deguonies visai nebelieka, yrant organizmų liekanoms išsiskiria toksiškas vandenilio sulfidas. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis. Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 tūkst. kv. km Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.

„Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios išsifiltravusios iš dirvų, laukų, fermų „patręšia“ vandenis“, - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.

Didelė dalis fosforo - nuo 20 iki 40% į Baltiją patenkančio kiekio - į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Į upes, o paskui į jūrą, šie junginiai patenka kartu su buitiniais nutekamaisiais vandenimis, nes toli gražu ne visi valymo įrenginiai iš nuotekų pašalina fosforą. Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Paaiškėjo naujasis Mumlaukio ežero pavadinimas
    Paaiškėjo naujasis Mumlaukio ežero pavadinimas

    Žengtas dar vienas žingsnis, kad Mumlaukio (Aulaukio) ežerui būtų sugrąžintas istorinis Svijanės vardas. Tam pritarė už gatvių, vietovių, vandens telkinių pavadinimų suteikimą atsakinga komisija. ...

    2
  • Kas kiek gauna jūrinėje srityje?
    Kas kiek gauna jūrinėje srityje?

    Ne kartą girdėjome teiginių, kad uosto veikla yra itin svarbi Lietuvos ir Klaipėdos miesto ekonomikai, ir atlyginimai čia didesni nei kitur. ...

    10
  • Ar reikia išsaugoti senąjį pašto skyrių?
    Ar reikia išsaugoti senąjį pašto skyrių?

    Kovo pradžioje, uždarius senąjį pašto skyrių uostamiesčio senamiestyje, užvirė aistros dėl šio unikalaus statinio paskirties išsaugojimo. Pašto stojo ginti ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, akcentuodamas, kad i&sca...

    3
  • Duodamas startas SGD varomo lokomotyvo gamybai
    Duodamas startas SGD varomo lokomotyvo gamybai

    Prieš metus įsteigtas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasteris šios platformos rėmuose užsimezgusias verslo partnerystes sėkmingai nukreipia generuojant inovatyvius sprendimus, kurie praplės SGD pritaikymo galimybes ir palengvin...

  • Mėgėjiška žūklė lenkia profesionaliąją
    Mėgėjiška žūklė lenkia profesionaliąją

    Neįtikėtina, bet Lietuvos valstybė daugiau uždirba iš mėgėjiškos nei iš profesionalios žūklės Baltijos jūroje. ...

    4
  • Planuojama Klaipėdos uosto plėtra
    Planuojama Klaipėdos uosto plėtra

    Klaipėdos uostas savo galimybių ribą, esant dabartinėms krovos tendencijoms, turėtų pasiekti 2026-aisiais. ...

    7
  • Dėl senolio buto – detektyvas
    Dėl senolio buto – detektyvas

    Rusijos didmiesčiuose populiari nusikalstama schema – jau Klaipėdoje. Aferistai nusitaikė į senyvų klaipėdiečių butus. Vieni sukčiai siūlo senoliams parduoti savą būstą ir kraustytis į naujai statomus globos namus, kiti tampa jų globėjais...

    21
  • Klaipėdiečius nustebino dangaus spalva
    Klaipėdiečius nustebino dangaus spalva

    Sekmadienio vakarą dangus virš uostamiesčio nusidažė raudona spalva. Jį tuo pačiu metu perskrodė ir įspūdinga vaivorykštė, kuri daugeliui praeivių pasirodė neįprasta. ...

    4
  • Legendiniam aktoriui V. Kancleriui – memorialinė lenta
    Legendiniam aktoriui V. Kancleriui – memorialinė lenta

    Nedidelis namelis Žvejų gatvėje, kuriame kadaise gyveno legendinis Klaipėdos teatro ir kino aktorius Vytautas Kancleris, papuoštas atminimo lenta. Pirmadienį apžiūrėti meno kūrinio susirinkę klaipėdiečiai neabejojo, kad ši asmenybė v...

    4
  • Šildymą uostamiestyje išjungs po Velykų?
    Šildymą uostamiestyje išjungs po Velykų?

    Skaisčiau nušvitus saulei, prabilta apie šildymo sezono pabaigą. Remiantis dabartinėmis orų prognozėmis, numatoma, kad oficialiai uostamiestyje jis gali finišuoti antroje balandžio pusėje, po Velykų. ...

    4
Daugiau straipsnių