„Žydinti“ Baltijos jūra sunerimti privertė ne tik aplinkosaugininkus

Baltijos jūroje susiformavo dumblių sankaupa, užimanti didžiąją dalį Baltijos jūros ploto. Tai didžiausias užfiksuotas vandens žydėjimas Baltijos jūroje nuo 2005 metų.

Nors dumblių augimas yra natūralus reiškinys vasaros metu, tačiau taip intensyviai dumbliai suvešėjo dėl azoto ir fosforo junginiais „pertręšto“ vandens.

Karšti orai, menkas vėjas ir maistinėmis medžiagomis persotintas vanduo sukuria ypatingai palankias sąlygas dumbliams intensyviai daugintis. Dabar Baltijos jūra turi keturis kartus didesnį azoto ir aštuonis kartus didesnį fosforo kiekį, lyginant su 1900 metais, tad ir jūros vandenys žydi 30-40 kartų dažniau nei XX a. pradžioje. Į krantą vėjo suplaktos dumblių sankaupos sukelia blogą kvapą, kuris atgraso poilsiautojus. Pūvant dumbliams susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms, sumažėja deguonies. Intensyviai besidauginančios melsvabakaterės padengia vandens paviršių žalia plėvele. Masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis.

Ypatingai daug deguonies sunaudojama dumbliams mirus – jų liekanos grimzta gilyn ir jas ardo bakterijos, kurios sunaudoja itin didelius kiekius deguonies. Dėl to gilesnėse vietose prie dugno įsivyrauja deguonies badas, o tuose sluoksniuose, kur deguonies visai nebelieka, yrant organizmų liekanoms išsiskiria toksiškas vandenilio sulfidas. Į deguonies bado vietas patekę gyvi organizamai žūva, dėl to jos vadinamos mirusiomis zonomis. Helsinkio komisijos (HELCOM) paskaičiavimais, mirusios zonos dengia apie 70 tūkst. kv. km Baltijos jūros plotą. Tai yra šeštadalis visos jūros ploto, arba šiek tiek daugiau nei mūsų šalies plotas.

„Karštų orų pakeisti negalime, tačiau azoto ir fosforo kiekius sumažinti galime, naudodami skalbiklius be fosfatų ir skatindami ūkininkus atsakingai naudoti trąšas, kurios išsifiltravusios iš dirvų, laukų, fermų „patręšia“ vandenis“, - sako Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Nerijus Zableckis.

Apie 40 proc. į Baltijos jūrą sutekančio fosforo ir 60 proc. azoto patenka dėl žemės ūkio veiklos Baltijos jūrą supančiose šalyse. Gyvulių mėšlas, srutos ir augalų trąšos turi daug tirpių azoto ir fosforo junginių, kuriuos vanduo išplauna iš dirvų ar mėšlo laikymo vietų. Anksčiau ar vėliau dalis šių medžiagų upeliais ir upėmis pasiekia Kuršių marias ir jūrą.

Didelė dalis fosforo - nuo 20 iki 40% į Baltiją patenkančio kiekio - į jūrą atplaukia iš buityje naudojamų cheminių preparatų, kurių didžiąją dalį sudaro skalbimo milteliai. Į upes, o paskui į jūrą, šie junginiai patenka kartu su buitiniais nutekamaisiais vandenimis, nes toli gražu ne visi valymo įrenginiai iš nuotekų pašalina fosforą. Helsinkio komisijos HELCOM duomenimis, atsisakius fosfatus naudoti plovimo priemonėse, eutrofikacija Baltijos jūroje sumažėtų 24 procentais. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija, jau uždraudė arba apribojo prekybą skalbimo priemonėmis, turinčiomis fosfatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Premjeras: Palangos policijos pastato sklypo pardavimą turi įvertinti prokurorai
    Premjeras: Palangos policijos pastato sklypo pardavimą turi įvertinti prokurorai

    Premjeras Saulius Skvernelis prašo finansų ministro Viliaus Šapokos kreiptis į prokurorus, kad šie įvertintų bei panaikintų buvusio policijos komisariato bei žemės sklypo Palangoje pardavimo sandorį. ...

    3
  • Spūstims mieste artinasi galas?
    Spūstims mieste artinasi galas?

    Ambicingas planas Minijos gatvėje įdiegti išmaniąją transporto srautus atpažįstančią įrangą, panašu, taps realybe. Darbus, kurie sutrumpintų laukimą prie šviesoforų, planuojama pradėti dar šiemet ir užbaigti iki kit...

    6
  • Aikštelėse pavojų kelia „drageriai“
    Aikštelėse pavojų kelia „drageriai“

    Gausiai iškritus sniegui ir pašalus, ekstremalių pojūčių ištroškę vairuotojai ieško vietų, kur galėtų "padraskyti" savo automobilius – "piešti" vadinamąsias saules, atlikti staigius m...

    18
  • „Kur pinigai, ten ir pavojai“
    „Kur pinigai, ten ir pavojai“

    Michailo Denisenkos pilna visur – jis kuria tekstus, koncertuoja, užsiima ekologine veikla, be viso to, dar budina uostamiesčio jaunimą iš letargo miego. Tačiau ne ką mažiau žavi ir kita jo pusė – įgimtas patriotizmas ir meilė savo...

    8
  • Skubėkime pasidžiaugti žiema
    Skubėkime pasidžiaugti žiema

    Šį savaitgalį patartina išsiruošti į gamtą ir pasimėgauti žiemos malonumais, mat nuo kitos savaitės vidurio į pajūrį sugrįš lietūs ir žvarba. Gali būti, kad tai bus paskutinė proga šį mėnesį pasigrožėti &s...

    1
  • Tarpukario Lietuvoje girtuoklius gydė maldos
    Tarpukario Lietuvoje girtuoklius gydė maldos

    Sveikatos ministro Aurelijaus Verygos radikalizmas alkoholio vartojimo ir jo reklamos klausimais šiandien veikiausiai nustebintų net patį Motiejų Valančių, kuris savo laikais girtuoklius skatino "gydyti" blaivybės apžadais, bet nereikal...

    10
  • Linksmų perėjų idėjos nepametė
    Linksmų perėjų idėjos nepametė

    Sumanymas pagražinti pėsčiųjų perėjas piešiniais taip ir liko klaidžioti savivaldybės koridoriuose. Tikimasi, kad nuspalvinti gatves pavyks šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. ...

    4
  • Griaus sandėlius piliavietėje
    Griaus sandėlius piliavietėje

    Į Kruizinių laivų terminalą vedančios Priešpilio gatvės rekonstrukcija startuos jau šį pavasarį. Atnaujinant gatvę reikės pašalinti keturis sandėlius. Leidimo šiems darbams bus prašoma miesto tarybos. ...

    8
  • Įspėjama apie pavojus ant ledo
    Įspėjama apie pavojus ant ledo

    Pro miesto centrą tekančios Dangės ledas vilioja vaikus. Prižiūrėtojai prie upės pakabino ženklus, įspėjančius, kad lipti ant ledo yra nesaugu. Viliamasi, kad tai padės atkreipti dėmesį į tykančius pavojus. ...

  • Gyventojus įsiutino paštininkai – tris savaites negavo laiškų
    Gyventojus įsiutino paštininkai – tris savaites negavo laiškų

    Priekulės gyventojai kone tris savaites sėdėjo be laikraščių, korespondencijos ir net apmokėjimui siunčiamų sąskaitų. Kantrybė miestelio žmonėms trūko tuomet, kai vietiniame pašte už pastabą dėl betvarkės, pašto darbuotoj...

    22
Daugiau straipsnių