Uždaromu Neringos sąvartynu nepatenkinti - šernai

Neringoje poilsiautojai mato pakelėse ramiai vaikštinėjančius šernus, o mašinų sustojimo aikštelėse šie laukiniai ir pavojingi gyvūnai netgi nesibijo prieiti prie žmonių ir misti smalsuolių siūlomais produktais. Gamtininkų požiūriu, tai anomalija, kurios pagrindinė priežastis – neteisingas buitinių atliekų tvarkymas.

Sąvartynas – laukinių žvėrių valgykla

Neringos kurorto gyventojų buitinės atliekos daug metų buvo vežamos į mišką, esantį tarp Nidos ir Preilos gyvenviečių. Pagal sovietines tradicijas vieta tam nebuvo niekaip paruošta – neizoliuota nuo teršalų dirva, teritorija aptverta skylėta tvora. Visos atliekos į miško aikštelę be rūšiavimo buvo pilamos į kaupą. Nenuostabu, kad laukiniai gyvūnai pamėgo šią vietą, kur be vargo rasdavo poilsiautojų išmestų virtuvės atliekų.

Per daugelį metų taip užaugo ištisos kartos šernų, lapių, pripratusių prie žmogaus kvapo ir maisto. Tad 2008 metų pavasarį, kai Neringos sąvartynas buvo uždarytas ir atliekos į jį nebevežamos, laukiniai žvėrys neteko nuolatinės mitybos vietos ir patraukė į miestelius bei mašinų stovėjimo aišteles, kur pagal jau įprastą kvapą ieškojo sau maisto.

Poilsiautojai džiaugdavosi egzotika – vos ne naminiais iš rankų maitinamais šernais. O Neringos savivaldybės gyventojai skundėsi laukinių gyvūnų siautėjimu - prie namų išvartytais atliekų konteineriais, išraustais daržais, žolynais. Pasitarus su specialistais neliko nieko kito, kaip pasikviesti medžiotojus ir sumažinti šernų populiaciją.

Uždarys per dvejus metus

„Dabar visos Neringos kurorto atliekos vežamos į regioninį Dumpių sąvartyną, kurį juosia 4 metrų aukščio tvora, ir laukiniai žvėrys į jį patekti negali. O senasis Neringos buitinių atliekų sąvartynas tvarkomas ir ruošiamas rekultivacijai“, - pasakojo Darius Jasaitis, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadybininkas Neringoje.

Dalis atliekų iš senojo sąvartyno dabar išvežamos į Dumpius. Šį rudenį bus nulyginti atliekų kalno šlaitai, o vėliau sąvartynas bus uždengtas lietui nepralaidžiu geotekstilės sluoksniu, apipiltas juodžemiu ir apželdintas. Neringos sąvartyno rekultyvacijos pirmajam etapui skirta virš 3,5 mln. litų.

„Jau gauti dokumentai iš Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų tarnybos, leidžiantys Neringos sąvartyno rekultivacijai panaudoti dumblą iš UAB „Neringos vandenys“ valymo įrenginių. Didelį kiekį sukaupto dumblo tektų išgabenti į žemyną, nes jo sandėliavimui ir utilizavimui Neringoje vietos nėra. O apželdinant sąvartyną dumblą galima maišyti su juodžemiu. Taip sutaupysime  šimtus tūkstančių litų, kuriuos tektų išleisti dumblo utilizavimui, keltui, transportui, dirvožemio įsigijimui“, - aiškino Darius Jasaitis.

Pirmasis Neringos buitinių atliekų sąvartyno rekultivacijos etapas bus baigtas iki šių metų pabaigos, o visus darbus tikimąsi užbaigti iki 2013-ųjų, pasinaudojant Europos Sąjungos finansinių fondų parama.


Šiame straipsnyje: šernasNeringa

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių