Uosto konkursus laimintys užsieniečiai piktina Lietuvos įmones

Aktyvus kvietimas Klaipėdos uosto infrastruktūros darbų konkursuose dalyvauti užsienio kompanijoms, kurios muša konkursines kainas, užsitraukė vietos bendrovių nemalonę.

Lietuvos įmonės nepatenkintos, kad sunkmečiu nėra valstybės politikos sudaryti sąlygas ir leisti uždirbti savam verslui, be to, teigia, kad kai kurios uosto plėtros konkursus laiminčios užsienio įmonės neturi tokių darbų patirties, pirmadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Didžiausią ažiotažą tarp vietos įmonių sukėlė stambiausias šių metų uosto konkursas Keleivių ir krovinių terminalo (KKT) infrastruktūros darbams atlikti, kurį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi Latvijos bendrovė "Latvijas tilti". Jai pavyko laimėti ir kitą - nedidelės apimties piršo pratęsimo konkursą.

"Latvijas tilti" nieko panašaus nėra pastatę, jie daugiau yra tiltininkai, o ne uosto statytojai. Bet jie, aktyviai dempinguodami kainas, bando daryti kažkokius žygius. Jei jie tikrai statys tą terminalą ir jiems nebus jokių nuolaidų, mes matome, kad už šitą kainą nepastatys - nesame iš dangaus nukritę, daug metų dirbame toje rinkoje", - tvirtino bendrovės „Hidrostatyba" valdybos pirmininkas Jonas Dumašius..

Vokiško kapitalo Lietuvoje registruotos bei aktyviai uosto konkursuose dalyvaujančios įmonės "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" vadovai sako, kad didelių perversmų uosto konkursuose nemato, o padidėjusi konkurencija ir krentančios kainos yra ekonominės krizės, padėties rinkoje padariniai.

"Kad dalyvauja daugiau įmonių - tik geriau, bet siūlomų kainų skirtumas didelis. Čia jau užsakovo problema, nes rengiant konkursinę medžiagą yra spragų. Jei į neaiškumus vienodai būtų atsakoma, vienodai suprantama, tokių kainų skirtumų nebūtų", - teigė Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" direktorius Kęstutis Zubrickas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas tvirtina neabejojantis, kad KKT konkurso kainos optimalios, ir dempingavimo čia neįžvelgia. Jis sutinka, kad "Latvijas tilti" tokio didelio objekto nėra stačiusi, tačiau esą kvalifikacinius reikalavimus atitinka.

Anot E.Gentvilo, tik paskelbus KKT konkursą sulaukta Lietuvos įmonių vizitų, kad būtų sugriežtinti reikalavimai, kad "lietuviškos įmonės juos atitiktų, o "Latvijas tilti" - ne". Kitos, nieko bendra su hidrotechniniais įrenginiais neturinčios, statybų bendrovės taip pat mina takus, kad uosto konkursų reikalavimai būtų sumažinti ir jos taip pat galėtų dalyvauti.

Uosto konkursai, ypač KKT, sujudino ir kelininkus, kurie taip pat bando juose dalyvauti.

"Rodiklis "mažiausia kaina", drįstu sakyti, yra nuvalkiotas. Dabar nėra kitų vertinimų - kokybinio, garantinio termino. Tie rodikliai dar labiau svarbesni, negu ta mažoji kaina", - sakė asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas.

Anot jo, šiuo metu stebimi konkursai Lenkijoje, kur ES finansuojamuose projektuose dalyvauja Kinijos, Turkijos įmonės. Baiminamasi, kad ateityje tokia praktika neįsivyrautų ir Lietuvoje.

"Jei konkursą laimi Latvijos kompanija, ji atsiveš savo žmones, atliks darbą ir, išskyrus nuveiktą darbą, Lietuvoje nieko neliks, mokesčiai bus mokami ten. Logiška, kad ES finansuojamuose projektuose dalyvauja ES šalys, bet kiek yra projektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto", - teigė R.Gradauskas.


Šiame straipsnyje: Klaipėdos uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių