Tarp rudeninių lapų - ligos užkratas

Kol ieškoma efektyvių kovos būdų su kaštonų karšakandėmis, klaipėdiečiams imtis elementarių atsargumo priemonių trukdo pinigų stygius.

Europos šalyse mokslininkai suka galvą, kaip nuo kenkėjų apginti džiūstančius kaštonus. Specialistai pataria ligotų medžių lapų nemaišyti su kitais ir būtinai juos sudeginti, kad nebūtų platinama liga.

Bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas pripažįsta, kad sergančių kaštonų lapus reikėtų sugrėbti atskirai ir sudeginti, tačiau dėl pinigų stygiaus jie sušluojami kartu su kitais.

"Jeigu rinktume ir degintume atskirai – išaugtų kaina, o papildomų lėšų tam negauname", – paaiškino direktorius.

Pasak G.Valašino, surinkti lapai išvežami į karjerą, kur sumaišomi su žemėmis. Vėliau jie bus vežami kompostuoti į Klaipėdos rajoną, bendrovės įsigytą žemės sklypą.

Kol kas "Klaipėdos želdiniai" darbuotojai lapus šluoja tik gatvėse ir automobilių stovėjimo aikštelėse, kur šie labiau matomi. Tad dėl nedidelio lapų kiekio neskubama į darbą paleisti turimą bendrovės techniką.

Į miesto parkus bus išsiruošta sulaukus pirmųjų šalnų, kai lapkritys būna daug intensyvesnis. G.Valašinas pastebi, kad lapų kritimą paankstino praėjusios vasaros karščiai, o kaštonai džiūsta dėl puolančių kenkėjų.

Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius minėjo, kad vienintelis kovos būdas su karšakande – lapų naikinimas. Kad liga neplistų, juos geriausiai sudeginti.

Atskirai surinktus kaštonų lapus reikėtų siūlyti komunalininkams, kurie apsirūpintų jų sudeginimu katilinėse, siūlė specialistas. Ligotus lapus taip pat galima užpilti kalkėmis, kad lažai suirtų ir nesidaugintų lervutės.

"Jei lapai tik suverčiami į krūvą, gaunasi savotiškas inkubatorius ir dirbtinis ligos platinimas", – paaiškino ministerijos atstovas.

Pasak S.Paltanavičiaus, klaipėdiečių variantas surinktus lapus užversti žemėmis nėra pats blogiausias, ypač jei į krūvą suversti lapai dar apdorojami mechaniškai.

Ministerijos atstovo teigimu, savivaldybės turėtų informuoti individualių namų gyventojus apie kaštonų karšakandę bei jos kovos būdus, kad pastangų dėl ligos neplatinimo nenubrauktų žmonių saviveikla.