Smiltynėje žmonės vaizdavo Baltijos jūros kiaulę

Trečiadienį daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių Smiltynės paplūdimyje sustojo gyva vorele, vaizduojančią Baltijos jūros kiaulės figūros kontūrą.

Gamtosaugine Apkabinkime Baltijos jūros kiaulęakcija Jūrų muziejus jau aštuntą kartą pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną.

Trečiadienį, prieš vidurdienį, daugiau nei pusantro tūkstančio žmonių Smiltynės paplūdimyje sustojo gyva vorele, vaizduojančią Baltijos jūros kiaulės figūros kontūrą. Gamtosaugine Apkabinkime Baltijos jūros kiaulęakcija Jūrų muziejus jau aštuntą kartą pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną.

„Gyvoji“ Baltijos jūros kiaulė buvo nufotografuota iš paukščio skrydžio. Tikimasi, jog ši, istorinę vertę turinti nuotrauka, taps ne tik puikiu Lietuvos pilietiškumo pavyzdžiu, bet kartu atkreips visuomenės dėmesį ir į sudėtingą Baltijos jūros situaciją. 2010 metus UNESCO paskelbė visų rūšių išsaugojimo metais, ypač pabrėžiant žmogaus ūkinės veiklos įtaką gamtai. ASCOBANS (Baltijos jūros kiaulių apsaugos organizacija) taip pat prisijungė prie šių idėjų. Todėl kiekvienas jūros kiaulės figūrą sudarantis žmogus atspindėjo simbolinę rūšių įvairovę Baltijoje.

Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tai buvo pirmasis tokio pobūdžio ir tokio populiarumo sulaukęs renginys šiai dienai minėti.

„Manome, - sakė direktorė, - jog ši nuotrauka galėtų tapti ASCOBANS kitų metų simboliu.“

Renginiu ypač domėjosi Lietuvos moksleiviai: į gyvąją grandinę atvyko organizuotos  grupės iš Panevėžio, Akmenės, Šiaulių, Mažeikių, Plungės, Tauragės, Telšių, Šakių. Pasak Nijolės Jablonskienės, mokytojos iš Akmenės, vadovavusios 50 pradinukų grupei, tai buvo pirmoji mažiausiųjų mokinukų pažintis su tokiu paslaptingu ir retu Baltijos gyventoju.

„Ne tik vaikai, bet ir jų mamos buvo nustebusios, kai sužinojo, jog Baltijoje gyvena banginiai,“ - sakė mokytoja.

Mažųjų banginių yra beveik visose pasaulio jūrose ir kai kuriose upėse. Kelių rūšių atstovai dažni Šiaurės jūros, Šiaurės Atlanto ir Airijos jūros gyventojai. Vienintelė Baltijos jūroje natūraliai gyvenanti mažųjų banginių rūšis - tai paprastoji jūrų kiaulė. Ji priklauso dantytųjų banginių pobūriui.

Šie banginiai gerokai mažesni už ūsuotuosius, kurių žymiausias atstovas - mėlynasis banginis, todėl vadinami mažaisiais. Mokslininkai mano, kad dabar Baltijoje gyvena apie 500 jūros kiaulių, daugiausia - vakarinėje Baltijos dalyje. Tačiau praeityje Jūros kiaulės buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukario metais jos neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto.

„Deja, vėliau, iki pat 2001 metų, apie jas nieko nebuvo žinoma. Ir štai 2001 metų balandžio 29 dieną gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasario 22 dieną Lietuvos ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros kiaulės patelė, svėrusi net 60 kilogramų. Kaip matome, žmogaus veikla trikdo šių gyvūnus, stumia juos iš įprastų paplitimo arealų. Ypač didelę grėsmę paprastosioms jūrų kiaulėms kelia žvejyba dugniniais tinklais, vien tik dėl to Šiaurės jūroje kasmet žūva tūkstančiai šių gyvūnų“, - sakė muziejaus biologas Saulius Karalius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kelyje Šilutė-Rusnė vanduo toliau kyla <span style=color:red;>(papildyta)</span>
    Kelyje Šilutė-Rusnė vanduo toliau kyla (papildyta)

    Vandens gylis kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože sekmadienį pakilo iki 35 centimetrų. ...

  • Senoji uostamiesčio elektrinė taps menų erdve?
    Senoji uostamiesčio elektrinė taps menų erdve?

    Senoji uostamiesčio elektrinė, pradėjusi veikti beveik prieš 90 metų, vis dar gamina dalį miestiečiams tiekiamos šilumos. Planuojama, kad ateityje gamyba čia turi būti nutraukta, o teritorija pritaikyta kitoms reikmėms. ...

    4
  • Įamžins L. Donskio atminimą
    Įamžins L. Donskio atminimą

    Uostamiestyje ketinama įamžinti pernai rugsėjo 21-ąją netikėtai mirusio humanisto ir filosofo klaipėdiečio profesoriaus Leonido Donskio atminimą. Šią iškilią asmenybę primins ant Menų akademijos pastato K.Donelaičio gatvėje 4 atsir...

    7
  • Į pajūrį grįš šaltukas
    Į pajūrį grįš šaltukas

    Savaitgalis uostamiestyje bus pilkas ir darganotas. Atšilimas tęsis ir ateinančios savaitės pradžioje, tačiau jau nuo savaitės vidurio turėtų sugrįžti žiema. Numatoma, kad nuo trečiadienio spustelėsiantis šaltukas laikysis ir dienomi...

    3
  • Metų statinys žėri broku?
    Metų statinys žėri broku?

    Vos prieš metus duris atvėrusi ir 2016-ųjų gaminio konkurse aukso medaliu apdovanota Palangos koncertų salė jau remontuojama iš naujo. Palangiškių užfiksuotose nuotraukose matyti, kad koncertų salės vidaus sienas, išmargint...

    19
  • Vaikų aikštelėms ieškos prižiūrėtojo
    Vaikų aikštelėms ieškos prižiūrėtojo

    Uostamiestyje bus vertinama vaikų žaidimų aikštelių ir sporto įrenginių būklė. Bus skaičiuojama, kiek reikės investicijų, kad šios atitiktų naujosios higienos normos reikalavimus, kurie yra pakankamai griežti. ...

  • Planuose – naujas dviračių takas
    Planuose – naujas dviračių takas

    Uostamiesčio valdžia projektuoja dviračių ir pėsčiųjų taką nuo Dragūnų gyvenamojo kvartalo iki Savanorių gatvės. Kada šis bus nutiestas, neaišku. Pabrėžiama, kad mieste yra svarbesnių dviračių takų ruožų, į kuriuos reikia in...

    8
  • Švietimo įstaigoms – papildomi etatai
    Švietimo įstaigoms – papildomi etatai

    Klaipėdos švietimo įstaigose didinamas darbuotojų skaičius. Tokio sprendimo prireikė, kad būtų užtikrinti higienos normos reikalavimai. ...

    8
  • Gatves išvagojo „skaudžios“ duobės
    Gatves išvagojo „skaudžios“ duobės

    Baigiantis atlydžiui, uostamiesčio gatves išvagojo duobės, kurias vairuotojai apibūdina skaudžiomis. Ne vienam, įvažiavus į atsivėrusią ertmę, teko apgadinti automobilius. ...

    1
  • Už pirtį gyventojai stojo mūru
    Už pirtį gyventojai stojo mūru

    Pirtininkai toliau mūru stoja už savo tvirtovę – miesto viešąją pirtį. Dalis karšto garo mėgėjų pasiryžę rinkti lėšas, kad prisidėtų prie įstaigos atnaujinimo. Teigiama, kad rimtų investicijų reikės po penkerių met...

    7
Daugiau straipsnių