Siūloma reformuoti ES žuvininkystės kontrolės sistemą

Lietuvoje viešėję Europos Komisijos Jūrinių reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato ekspertai, kurie Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos specialistams pristatė naujausią Europos Komisijos iniciatyvą - Tarybos reglamento, reformuojančio ES bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, projektą. 

Europos Komisijos atstovai pabrėžė, kad dabartinė Europos žuvininkystės kontrolės politika, būdama bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) pagrindu, turi esminių trūkumų, kurie menkina bendrą žuvininkystės valdymo priemonių patikimumą. Nesiimant priemonių kontrolei pagerinti, tai ateityje gali turėti rimtų pasekmių Bendrijos vandenų žuvų ištekliams, žuvininkystės pramonei ir nuo žuvininkystės priklausantiems regionams. Todėl, siekiant užtikrinti Europos žuvininkystės ateitį, būtina neefektyvią, brangią ir sudėtingą kontrolės sistemą pakeisti nauja ir tikrai veiksminga sistema. 

Šiuo pasiūlymu siekiama nustatyti taisykles, padėsiančias užtikrinti žuvininkystės produktų kontrolę ir atsekamumą visoje rinkos grandinėje - „nuo tinklo iki lėkštės". 

Europos Komisijos atstovai susitikimo metu pristatė pagrindinius naujojo reglamento projekto aspektus ir išklausė Lietuvos specialistų pirmąsias pastabas bei klausimus. 

Žvejybos kontrolė ir stebėsena 

Pagal naująją kontrolės sistemą, valstybės narės turės kontroliuoti visos žuvininkystės produktų gamybos grandinės aspektus, įskaitant iškrovimą iš laivų, perdirbimą, pervežimą ir prekybą, daugiau dėmesio skiriant po iškrovimo vykdomos veiklos kontrolei. Tam Europos Komisija numato išplėsti modernių tikrinimo technologijų, tokių kaip palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema, elektroniniai žvejybos žurnalai ir duomenų apie sugautas žuvis perdavimas elektroniniu būdu, taikymą. 

Kontrolės efektyvumą taip pat turėtų padidinti rizikos analize paremti tikrinimai bei išsamus visų susijusių duomenų kryžminis patikrinimas. Europos Komisija į naująjį reglamentą siūlo įtraukti ir naujų aspektų - žvejybos laivyno pajėgumo ir žvejybos laivų variklių galingumo stebėseną, bendrus standartus dėl žuvų išteklių atkūrimo daugiamečių planų įgyvendinimo, saugomų jūros teritorijų ir žuvų išmetimo į jūrą, taip pat naują žvejybos stebėjimo ir stebėtojų schemą. 

Žvejybos tikrinimas 

Komisijos atstovai pabrėžė, kad naujuoju reglamentu siūloma praplėsti valstybių narių nacionalinių kontrolės pareigūnų atliekamų tikrinimų ribas, leidžiant tikrinti savo žvejybos laivus ne tik šios valstybės narės vandenyse ar teritorijoje. Taip pat numatyta Europos Komisijos žvejybos inspektorių atliekamų nepriklausomų patikrinimų, atliekamų be išankstinio pranešimo atitinkamai valstybei narei, galimybė. 

Sankcijos

Europos Komisija pabrėžia, kad bendros BŽP taisyklių laikymosi kultūros nebuvimą didžia dalimi sąlygoja efektyvių ir tikrai atbaidančių sankcijų už pažeidimus nebuvimas arba jų netaikymas. Todėl pristatytu reglamentu siūloma įvesti visos ES lygiu suderinto dydžio atgrasinančias sankcijas už BŽP taisyklių pažeidimus, kurios būtų paremtos pažeidžiant šias taisykles sugautų žuvų ekonomine verte.

Taip pat siūloma įdiegti dar vieną naujovę - baudos taškų sistemą, kai žvejybos laivų kapitonams, savininkams bei žvejybos leidimų turėtojams už jų padarytus nusižengimus būtų skiriami baudos taškai, o surinkus nustatytą jų skaičių automatiškai būtų laikinai ar net visam laikui atimamas žvejybos leidimas.

Europos Komisija siūlo numatyti priemones ir prieš valstybes nares, kurios nesilaiko BŽP taisyklių ir tokiu elgesiu daro žalą žuvų ištekliams. Tokios priemonės leistų sustabdyti ar sumažinti ES finansinę paramą, uždrausti žvejybą, sumažinti valstybei narei skiriamas kvotas, neleisti valstybėms narėms perleisti arba keistis žvejybos kvotomis. 

Bendradarbiavimas tarp valstybių narių 

Naujuoju reglamentu siekiama sukurti savitarpio bendradarbiavimo ir sistemingo keitimosi su kontrole susijusia informacija sistemą bei įdiegti naują duomenų valdymo ir perdavimo būdą, naudojant Europos Komisijai prieinamus saugius nacionalinius Interneto tinklalapius. 

Koordinuojanti institucija 

BŽP kontrolės sistemos reforma siekiama aiškiai apibrėžti valstybių narių, Europos Komisijos ir Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros vaidmenis ir atsakomybę. Taip pat siūloma išplėsti Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūros galias atliekant tikrinimus ir suteikti jai įgaliojimus, leisiančius padėti valstybėms narėms vienodai įgyvendinti naująją kontrolės sistemą. 

Europos Komisijos ekspertai, pristatantys naująjį reglamento projektą visose valstybėse narėse, pabrėžė, kad BŽP kontrolės sistemos reforma šiuo metu yra svarbiausias Europos Komisijos prioritetas žuvininkystės sektoriuje. Reglamento projekto išsamus svarstymas ES darbo grupių posėdžiuose turėtų prasidėti 2009 m. sausio mėnesį.


Šiame straipsnyje: žuvininkystės kontrolė

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uostamiestyje nušvito kaminas
    Uostamiestyje nušvito kaminas

    Kartu su miesto eglutėmis savaitgalį nušvito ir vienas aukščiausių Klaipėdos statinių – Danės gatvėje esantis kaminas. Jį papuošė 15 LED girliandų, kurių vienos ilgis siekia 30 metrų. ...

  • Klaipėdiečiai suskubo dovanoti viltį
    Klaipėdiečiai suskubo dovanoti viltį

    Klaipėdoje, tarsi įprastą prekę, galima įsigyti viltį. Šeštadienį Klaipėdos „Akropolyje“ duris atvėrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus „Vilties“ parduotuvė, į atidarymo renginį sutraukusi būrį klaipėdiečių ir...

  • Malkų įlanka virsta statybų aikštele
    Malkų įlanka virsta statybų aikštele

    Baigiantis šiems metams Klaipėdos uoste aiškėja 2017-ųjų metų didelių statybų Malkų įlankoje kontūrai. ...

    2
  • Spręs pėsčiųjų perėjos likimą
    Spręs pėsčiųjų perėjos likimą

    Miesto saugaus eismo specialistai svarsto, kaip patobulinti netoli M.Gorkio pagrindinės mokyklos esančią perėją. Įstaigos atstovai norėtų, jog čia būtų įrengti greičio slopinimo kalneliai. ...

    1
  • Pėsčiųjų salelės sukėlė nepasitenkinimą
    Pėsčiųjų salelės sukėlė nepasitenkinimą

    Liepojos gatvėje sumontuotos pėsčiųjų saugumo salelės įplieskė vairuotojų pyktį. Pasak ratuotų klaipėdiečių, įrenginiai prastai matomi, susiaurino važiavimo juostą, o dėl to gali atsitikti nelaimė. ...

    16
  • Prie stotelės aptikta šerno gaišena
    Prie stotelės aptikta šerno gaišena

    P. Lideikio gatvėje, netoli autobusų stotelės, esančios šalia posūkio į Pamario gatvę, nežinia kiek laiko guli negyvas šernas. Panašu, kad gaišeną jau apdraskė kiti laukiniai žvėrys. ...

    4
  • „Slibinai“ įveikė 99 kilometrus pajūriu
    „Slibinai“ įveikė 99 kilometrus pajūriu

    Slibinais save pristatantys dviračių sporto entuziastai pajūriu nuriedėjo beveik 100 kilometrų. Startavę Būtingėje, prie Lietuvos sienos su Latvija, žygį baigė Nidoje. ...

    4
  • Keturkojai ir jų šeimininkai šventė Kalėdas
    Keturkojai ir jų šeimininkai šventė Kalėdas

    Danės skvere sekmadienį rinkosi klaipėdiečiai ir jų augintiniai. Visi buvo pakviesti į „Keturkojų Kalėdas“. Susirinkusieji ne tik linksminosi, bet ir aukojo gyvūnų prieglaudoms. ...

    2
  • Klaipėdiečiai ragavo sriubas ir aukojo
    Klaipėdiečiai ragavo sriubas ir aukojo

    Teatro aikštėje sekmadienį šurmuliavo Maltos ordino kalėdinės sriubos akcija. Klaipėdiečiai galėjo ne tik paragauti šio patiekalo, kurio šiemet buvo kelios rūšys, bet ir paaukoti sunkiai besiverčiantiems vieni&scaron...

    3
  • Sveikuoliai nėrė į žiemišką jūrą
    Sveikuoliai nėrė į žiemišką jūrą

    Uostamiesčio sveikuoliai sekmadienį atidarė žiemos maudynių sezoną. Šalčio nepabūgo ir į ledinę Baltijos jūrą niurktelėjo būrys žmonių. ...

    13
Daugiau straipsnių