Šiluma brango ne visiems

Nors naujas šildymo sezonas baugino pabrangusia šiluma, pirmosios sąskaitos nebuvo tokios didelės, kaip būkštauta. Itin taupiai naudoję šilumą kai kurie renovuoti daugiabučiai jos sunaudojo net mažiau, nei pernai, o jų gyventojai džiaugėsi mažesniais mokesčiais.

Pasak bendrovės „Klaipėdos energija" šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, šiltas ruduo lėmė vėlesnę šildymo sezono pradžią - lapkritis buvo pirmasis jo mėnuo. Be to, ir jis lepino šiluma - termometro stulpelis kilo iki 5,8 C° ir buvo 1,8 C° šilčiau, nei pernai tuo pat metu. Dėl to vienam kvadratiniam metrui šildyti energijos buvo sunaudota 11 proc. mažiau, nei pernykštį lapkritį.

„Brangstanti šiluma mobilizavo ir gyventojus, ir šilumos prižiūrėtojus, todėl galima pasidžiaugti, kad buvo mažiau skundų dėl per aukštos temperatūros, priverstinio šilumos švaistymo vėdinant tvankias patalpas", - apie naujojo šildymo sezono niuansus pasakojo V.Zutkis.

Šiltesni orai, mažesnis šilumos suvartojimas šiek tiek kompensavo šilumos pabrangimą, dėl to ir sąskaitos buvo mažesnės, nei laukta. „Klaipėdos energija" atliktų tyrimų duomenimis, 50 kvadratinių metrų nerenovuoto namo butas šiemet vidutiniškai suvartojo 16,17 kWh/kv. m, o už jį mokėti teks 174,5 litus. Tai - 44,5 litais daugiau, nei pernai lapkritį.

Tuo metu naujos statybos namai suvartojo tik 6,78 kWh/kv. m ir mokės vos 15 litų brangiau - 73 litus. Dar mažiau šilumos pareikalavo pilnai renovuoti namai - vidutiniškai 6,32 kWh/kv. m. Už 50 kvadratinių metrų buto šildymą gyventojai mokės tik 9 litais daugiau - 68,5 litus.

Kai kuriuose senamiesčio namuose šilumos nuostoliai tokie dideli, kad gyventojams už 50 kvadratinių metrų buto šildymą teks pakloti kone 200 litų daugiau nei pernai. Vienas tokių „nelaimėlių" - Bangų g. 19. Pernai metų lapkritį jo gyventojai mokėjo 195 litus, o šiemet - net 371,6 litus.

Tačiau yra ir tokių namų, kurie šiemet taip racionaliai naudojo šilumą, kad mokės net mažiau nei pernai - vidutiniškai vos 29 litus už 50 kvadratinių metrų butą. Tai - naujos statybos namas Baltijos pr. 117. Ne ką daugiau šilumai išleido ir renovuotų namų Debreceno g. 31, Statybininkų g. 19 gyventojai - už šių metų lapkritį, net ir esant brangesnei šilumai, jie gavo nedideles sąskaitas.

Lyginant vidutinį šilumos energijos suvartojimą mieste, daugiausiai kilovatvalandžių „suvalgė" bendrovių „Mūsų namų valdos" ir „Vitės valdos" administruojami namai. Mažiausiai - „Buitis be rūpesčių". Dar viena tendencija - aukštesni nei 5 aukštų pastatai šilumos suvartojo mažiau (14,48 kWh/kv. m), nei 1-2 aukštų pastatai (20,19 kWh/kv. m).

„Visiškai akivaizdu, kad šilumos suvartojimas ir mokesčiai už šildymą priklauso nuo namo techninės būklės, nes visiems pastatams šiluma buvo tiekiama vienodų parametrų. Senas kiauras namas natūraliai reikalauja didesnių šilumos energijos sąnaudų. Be to, tie gyventojai, kurie nori gyventi komforto sąlygose ir taupyti, dėl pasenusių pastatų ir jų šildymo sistemų neturi galimybės tai daryti. Todėl šilumos suvartojimo ir nuostolių atotrūkis tarp senų bei renovuotų namų toks didelis. Belieka priminti, kad šį skirtumą sumažinti gali tik investicijos į pastato energetinio efektyvumo didinimą. Nes kuo mažiau suvartosime šilumos - tuo mažiau už ją mokėsime", - sakė V.Zutkis.


Šiame straipsnyje: šildymaskainos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių