Šeši ruoniukai paleisti į Baltijos jūrą

Pirmadienį vakare, leidžiantis saulei, šeši ruoniukai paliko Lietuvos jūrų muziejų ir ties Meškaduobe nėrė į Baltiją.

Juos smalsiai stebėjo vakaro vėsa besimėgaujantis negausus poilsiautojų būrys.

Tokią akciją, kurios tikslas – atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, muziejus rengia jau penkiolika metų. Per tą laiką į jūrą paleisti net 33 ruoniai. Vienuolika iš jų muziejininkai išplėšė iš mirties nagų, nes jie į muziejų iš pakrantės pavasarį buvo atvežti nusilpę, išsekę, laukinių gyvūnų ir šunų sužaloti.

Šį pavasarį jūrų muziejus priglaudė ir išslaugė kaip niekad daug tokių ruoniukų. Čia, be dviejų gimusių muziejuje, laikiną prieglobstį ir rūpestingą priežiūrą gavo net septyni Baltijos pilkieji ruoniai. Kadangi muziejus neturi atskirų laukinių gyvūnų karantinavimo patalpų, šie mažyliai buvo gydomi viename iš administracijos pastato kabinetų, specialiai jiems įrengus vonias. Deja, su dviem iš jų – Smiltinuku ir Palangiuku teko atsisveikinti, nes jie neišgyveno.

Tačiau keturi reabilituoti ir du muziejuje gimę ruoniukai yra visiškai sveiki ir gali jau savarankiškai išgyventi jūroje. Tai Paspirtukas, Naglis, Preila ir Juodkrantė bei muziejaus augintiniai Junga ir Gikas.

Kaip ir buvo tikėtasi, drąsiausia pasirodė esanti Preila, kuri iš karto nėrė į bangas ir nuplaukė nesidairydama tolyn.

„Jai buvo supūliavęs mažasis pirštukas, tad gelbstint visą letenėlę tą pirštuką teko amputuoti. Preila agresyviausia, vadinasi ir geriausiai prisitaikiusi išgyventi gamtoje. Jai teko patirti skausmą ir dabar nieko prie savęs neprisileidžia“, - pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas  Arūnas Grušas.

Ilgiausiai nuo žmonių nenorėjo atitrūkti muziejuje gimę ir užaugę ruoniukai Junga ir Gikas. Iš pradžių vienas jų net bandė grįžti į dėžę, kurioje buvo atgabentas. Šie gyvūnai dar pusvalandį plaukiojo ties pat krantu, dairydamiesi į juos stebinčius poilsiautojus.

„Noriu paprašyti žmonių, kurie pastebės ant kranto ruoniukus, kad jų neleistų ir netrikdytų. Keletą dienų gyvūnai gali dar laikytis arčiau pakrančių, o paskui patrauks gilyn į jūrą, kur vanduo vėsesnis ir daugiau žuvies“, - prašė Arūnas Grušas.

Muziejininkai teigia esą įsitikinę, kad ruoniai tikrai prisitaikys prie laukinės gamtos. Kiekvienam jų yra prisegtas žymeklis. Pastebėjusius tokį, žymėtą ruonį, muziejininkai prašo pranešti, nes taip bus galima fiksuoti jų judėjimo kryptį. Pasak Arūno Grušo, idealu būtų pritvirtinti gyvūnams elektroninius daviklius, tačiau vienas jų kainuoja tūkstantį eurų.

Nerimą kelia tai, kad šiemet pajūryje randama kaip niekada daug negyvų ruonių – jau vienuolika, kai paprastai per metus jų būdavo trys-keturi.

Arūnas Grušas, pasitaręs su kolegomis iš Lenkijos, kurioje jau užfiksuota 60 ruonių, teigia, kad jie šiemet žūsta greičiau ne nuo ligų, o nuo žmogaus veiklos.

„Ruoniai paprasčiausiai įsipainioja tinkluose ir miršta. Mokslininkai taip pat pastebi, kad sumažėjo pilkųjų Baltijos jūros ruonių populiacija Šiaurėje ir pagausėjo pietinėje Baltijoje. Kas įtakoja ryškius populiacijos pokyčius šiandien dar pasakyti sunku“, - sako Arūnas Grušas.

Aplinkos ministerija šiemet Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį‘, - sakė Olga Žalienė.

Iš viso muziejuje yra išslaugyti trylika ruoniukų, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.


Šiame straipsnyje: Jūrų muziejuspajūris

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai
    Prie poliklinikos uostamiestyje – pokyčiai

    Greta Klaipėdos sveikatos priežiūros centro įsibėgėja teritorijos tvarkymo darbai. Tarp iki žiemos numatomų įgyvendinti darbų – ir klaipėdiečius dažnai piktinusių laiptų remontas. Juos žadama pritaikyti neįgaliesiems ir vaikų vežimėli...

    1
  • Spūstys persikėlė į kitą vietą
    Spūstys persikėlė į kitą vietą

    P.Lideikio, Pamario ir Audros gatvių sankryžoje baigiamas rengti turbožiedas. Kai eismas juo leidžiamas beveik be apribojimų, net ir karštomis dienomis nebelieka transporto spūsčių Pamario gatvėje. Tačiau automobilių vairuotojai įstringa kit...

    2
  • Vaikų laukia NATO karių parengti išbandymai
    Vaikų laukia NATO karių parengti išbandymai

    Atsiliepdami į Lietuvos Respublikos Prezidentės akcijos „Padovanok vaikui vasarą“ kvietimą, Lietuvos ir Nyderlandų kariai, Klaipėdos "Rotary" klubas "Karalienė Luizė" ir Nyderlandų karalystės ambasada pakvietė vaikų ...

  • Vasarą – skundai dėl maisto
    Vasarą – skundai dėl maisto

    Šiltuoju metų laiku gyventojų tyko pavojai – netinkamas, sugedęs ar nesilaikant higienos taisyklių pagamintas maistas, produktai. Nuo birželio Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukė daugiau nei septynių dešim...

    1
  • Į uostą atplukdys įspūdingo dydžio plaukiojantį doką
    Į uostą atplukdys įspūdingo dydžio plaukiojantį doką

    Planuojama, kad šį savaitgalį didžiausias pasaulyje laivas „Dockwise Vanguard“ iš Juodkalnijos į Klaipėdos uosto prieigas atgabens plaukiojantį doką, skirtą maksimalių parametrų laivams remontuoti. Klaipėdos uosto kapitono ...

    2
  • Klaipėdoje – būstų nuomos varžybos
    Klaipėdoje – būstų nuomos varžybos

    Uostamiestyje įsibėgėjo studentiškų būstų paieškos maratonas. Mokslų į uostamiestį krimsti atvykstantiesiems "sumedžioti" pigiai išlaikomą butą – nelengva misija. Paieškas apsunkina ne tik jaunam sunkiai ...

    5
  • Keleivius pasitinka šlapimo dvokas
    Keleivius pasitinka šlapimo dvokas

    Iš kelto Smiltynėje išlipusius miestiečius ir atvykėlius pasitinka nosį riečiantys kvapai. Dvokas sklinda nuo seno, stacionaraus, nebenaudojamo tualeto. ...

    3
  • Etikos sargams prireikė pastiprinimo
    Etikos sargams prireikė pastiprinimo

    Pasibaigus seniūnaičių kadencijai ir nustojus galioti senųjų gyventojų atstovų įgaliojimams, uostamiesčio Etikos komisijai prireikė ieškoti naujų narių. Iki tol, kol miesto etikos sargų gretos pasipildys, posėdžiai gali ir neįvykti, mat,...

    4
  • Žibintai įsiplieskė ne laiku
    Žibintai įsiplieskė ne laiku

    Klaipėdiečius stebino gatvių apšvietimo žibintai. Pavakarę, nors dar buvo šviesu, jie švietė centrinėje miesto dalyje, o sutemus kai kuriose gatvėse nebuvo įjungti. ...

    4
  • Miestą papuoš išskirtinės perėjos
    Miestą papuoš išskirtinės perėjos

    Nors ir būta abejonių, tačiau idėja piešiniais pagyvinti kai kurias uostamiesčio pėsčiųjų perėjas vis dėlto turėtų būtų įgyvendinta. Miesto valdžios atstovai tam nemato trukdžių, tad pirmieji išskirtiniai vadinamieji zebrai Kla...

    7
Daugiau straipsnių