Šeši ruoniukai paleisti į Baltijos jūrą

Pirmadienį vakare, leidžiantis saulei, šeši ruoniukai paliko Lietuvos jūrų muziejų ir ties Meškaduobe nėrė į Baltiją.

Juos smalsiai stebėjo vakaro vėsa besimėgaujantis negausus poilsiautojų būrys.

Tokią akciją, kurios tikslas – atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, muziejus rengia jau penkiolika metų. Per tą laiką į jūrą paleisti net 33 ruoniai. Vienuolika iš jų muziejininkai išplėšė iš mirties nagų, nes jie į muziejų iš pakrantės pavasarį buvo atvežti nusilpę, išsekę, laukinių gyvūnų ir šunų sužaloti.

Šį pavasarį jūrų muziejus priglaudė ir išslaugė kaip niekad daug tokių ruoniukų. Čia, be dviejų gimusių muziejuje, laikiną prieglobstį ir rūpestingą priežiūrą gavo net septyni Baltijos pilkieji ruoniai. Kadangi muziejus neturi atskirų laukinių gyvūnų karantinavimo patalpų, šie mažyliai buvo gydomi viename iš administracijos pastato kabinetų, specialiai jiems įrengus vonias. Deja, su dviem iš jų – Smiltinuku ir Palangiuku teko atsisveikinti, nes jie neišgyveno.

Tačiau keturi reabilituoti ir du muziejuje gimę ruoniukai yra visiškai sveiki ir gali jau savarankiškai išgyventi jūroje. Tai Paspirtukas, Naglis, Preila ir Juodkrantė bei muziejaus augintiniai Junga ir Gikas.

Kaip ir buvo tikėtasi, drąsiausia pasirodė esanti Preila, kuri iš karto nėrė į bangas ir nuplaukė nesidairydama tolyn.

„Jai buvo supūliavęs mažasis pirštukas, tad gelbstint visą letenėlę tą pirštuką teko amputuoti. Preila agresyviausia, vadinasi ir geriausiai prisitaikiusi išgyventi gamtoje. Jai teko patirti skausmą ir dabar nieko prie savęs neprisileidžia“, - pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas  Arūnas Grušas.

Ilgiausiai nuo žmonių nenorėjo atitrūkti muziejuje gimę ir užaugę ruoniukai Junga ir Gikas. Iš pradžių vienas jų net bandė grįžti į dėžę, kurioje buvo atgabentas. Šie gyvūnai dar pusvalandį plaukiojo ties pat krantu, dairydamiesi į juos stebinčius poilsiautojus.

„Noriu paprašyti žmonių, kurie pastebės ant kranto ruoniukus, kad jų neleistų ir netrikdytų. Keletą dienų gyvūnai gali dar laikytis arčiau pakrančių, o paskui patrauks gilyn į jūrą, kur vanduo vėsesnis ir daugiau žuvies“, - prašė Arūnas Grušas.

Muziejininkai teigia esą įsitikinę, kad ruoniai tikrai prisitaikys prie laukinės gamtos. Kiekvienam jų yra prisegtas žymeklis. Pastebėjusius tokį, žymėtą ruonį, muziejininkai prašo pranešti, nes taip bus galima fiksuoti jų judėjimo kryptį. Pasak Arūno Grušo, idealu būtų pritvirtinti gyvūnams elektroninius daviklius, tačiau vienas jų kainuoja tūkstantį eurų.

Nerimą kelia tai, kad šiemet pajūryje randama kaip niekada daug negyvų ruonių – jau vienuolika, kai paprastai per metus jų būdavo trys-keturi.

Arūnas Grušas, pasitaręs su kolegomis iš Lenkijos, kurioje jau užfiksuota 60 ruonių, teigia, kad jie šiemet žūsta greičiau ne nuo ligų, o nuo žmogaus veiklos.

„Ruoniai paprasčiausiai įsipainioja tinkluose ir miršta. Mokslininkai taip pat pastebi, kad sumažėjo pilkųjų Baltijos jūros ruonių populiacija Šiaurėje ir pagausėjo pietinėje Baltijoje. Kas įtakoja ryškius populiacijos pokyčius šiandien dar pasakyti sunku“, - sako Arūnas Grušas.

Aplinkos ministerija šiemet Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį‘, - sakė Olga Žalienė.

Iš viso muziejuje yra išslaugyti trylika ruoniukų, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.