Restauratoriai gražina Plungės dvaro rūmus

Plungės dvaro rūmai, skambiai vadinami Žemaitijos versaliu, netrukus susigrąžins savo pirmykštį puošnumą ir eleganciją.

Vienas iš gražiausių ir seniausių šalies dvarų, Lietuvos kultūros paminklas, atkuriamas savivaldybės ir ES fondų paramos lėšomis. Projekto rangovai – bendrovės „Plungės Jonis“ ir  „Pamario restauratorius“.

Šį pavasarį Plungėje darbus pradėję restauratoriai per metus turi išgražinti pagrindinės dvaro rezidencijos fasadus, atkurti prarastus ar per laiką sunykusius jų elementus, restauruoti pastatą puošiančias skulptūras. Užbaigus rūmų išorės atkūrimą ir rezidenciją supančio parko tvarkymo darbus, tikimasi, gauti lėšų ir pastato vidaus patalpų restauravimui. Anot Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo Antano Eičo, tada jau pelnytai galėtumėm didžiuotis nuveikę didžiulį darbą, nes kunigaikščio Mykolo Oginskio statyti rūmai reikšmingi ne tik Plungei bei Žemaitijai, tai – visos Lietuvos pasididžiavimas. Dėl savo puošnumo ir prabangos jie neretai vadinami Žemaitijos versaliu.

XIX a. pabaigoje garsios didikų Oginskių šeimos atstovas Mykolas Oginskis savo rezidencijai Plungėje parinko neorenesansinę stilistiką. Prabangūs rūmai statyti pagal vokiečių architekto Karlo Loranco projektą. Tai erdvus, dviaukštis mūrinis statinys su keturiais kampiniais rizalitais, kurių kiekvienas paaukštintas. Rizalitų fasadus puošia skulptūros, kas reta Lietuvos dvarų architektūroje. Iki šių dienų išlikusi rezidencija nukentėjo nuo karų, ugnies ir, paradoksas, sovietmečio restauracijos.

Fasadų atnaujinimo darbus atliekančios bendrovės „Pamario restauratorius“ direktoriaus Aldo Kliuko teigimu, 7-ame dešimtmetyje rūmai buvo nudažyti net ir su dabartinėmis technologijomis sunkiai pašalinamais, sintetiniais dažais. „Dedame vadinamuosius „cheminius kompresus“, naudojame naujausią Lietuvoje sauso ledo technologiją, kad nuvalytume sovietinį „paveldą“. Tik tada galėsime pradėti tikrąjį fasadų restauravimą, dekoro detalių atkūrimą“,- pasakojo A. Kliukas.

Restauratoriams teko ir kitas nemenkas uždavinys – restauruoti ant rūmų stogo, 15 metrų aukštyje esančias skulptūras. Kai kurioms iš jų trūko tik detalių – pirštų, arfos, dalies rankos ar pan., o kai kurias tenka atkurti remiantis tik išlikusia ikonografine medžiaga (skulptūrinė kompozicija ant šiaurinio fasado), nes nežinomo autoriaus kūriniai iki šių dienų tiesiog neišgyveno. Restauratoriai sako, jog jiems baigus darbus, rūmai taps akivaizdžiai puošnesni.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia
    Ant Žardės piliakalnio atgijo protėvių dvasia

    Minint rudens lygiadienį klaipėdiečiai pakviesti iš naujo atrasti pietinėje miesto dalyje esantį Žardės piliakalnį. Atvykusieji galėjo pamatyti ir daugiau sužinoti, kaip gyveno kuršių gentis, taip pat apie jų papročius. ...

    2
  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    6
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

    2
  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    3
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    4
  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

  • Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus
    Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus

    Klaipėdiečiams nerimą kelia pėsčiųjų perėja po Pilies tiltu. Ją jau spėjo nusiaubti chuliganai – dėl sudaužytų žibintų vaikščioti tapo nesaugu. ...

    10
Daugiau straipsnių