Prokurorai gina viešąjį interesą

Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos miesto prokurorai 2005-2007 metais teismams pateikė 36 prašymus (ieškinius) dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės teisės aktų, susijusių su statybomis Kuršių nerijos nacionaliniame parke, panaikinimo.

20 iš pateiktų procesinių dokumentų jau yra išnagrinėti pirmos instancijos teismuose, iš jų - net 19 prokurorų reikalavimų patenkinti. 11 sprendimų jau yra įsiteisėję, Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui priėmus galutinius ir neskundžiamus sprendimus, likusieji pirmosios instancijos teismų sprendimai proceso dalyvių yra apskųsti, skundai dar neišnagrinėti.

Plačiau apie vieną iš prioritetinės prokuratūros veiklos sričių - viešojo intereso gynimą - kalbamės su Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiąja prokurore Sigute Stropiene.

Visuomenei įdomu, kaip įvykiai Neringoje klostysis po to, kai panaikinami atitinkamų institucijų, įteisinusių nelegalių statybų galimybę, sprendimai ir ar bus kokie nors statiniai po priimtų teismų sprendimų griaunami?

Gal reikėtų pradėti nuo to, kad ne visi ginčijamų detaliųjų planų sprendiniai buvo įgyvendinti. Turime nemažai atvejų, konkrečiai - 15, kuomet kreipimosi į teismą metu statybų procesas buvo tik prasidėjęs, t.y. buvo išduoti projektavimo sąlygų sąvadai, parengti techniniai projektai, išduoti statybos leidimai. Tenkindami prokurorų prašymus, teismai bylų nagrinėjimo metu statybas sustabdė, o teismų sprendimams įsiteisėjus - numatytų neteisėtų statinių statyba tapo negalima.

Tad šiandien būtų galima kalbėti apie jau užkirstą kelią poilsinių pastatų statybai šiose vietose: Juodkrantėje Rėzos g. 31, Miško/Kalno gatvių teritorijoje, Nidoje - gyvenamųjų namų statybai/rekonstrukcijai Taikos g. 45 a, viešbučio ir komercinės paskirties pastatų statybai Kuršių g. 2, viešbučio statybai Nidos-Smiltynės pl. 7, statybų plėtrai ant kopos Purvynės g. 69 ir kt.

Kai kurie detalieji planai buvo realizuoti tik dalinai - pradėti tik kai kurie detaliajame plane suplanuoti statiniai, todėl statybos, numatytos šiais detaliaisiais planais, bet nepradėtos, tapo negalimos dėl to, kad prokurorai, gindami viešąjį interesą, inicijavo teismų procesus.

Pagal Civilinio kodekso normas statytojas neturi teisės naudotis statiniu ar juo disponuoti, jei jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Reikalavimus dėl neteisėtų detaliųjų planų pagrindu pastatytų statinių nugriovimo (reikiamo pertvarkymo) prokurorai pareiškė keturiose bylose. Jose prašoma, kad teismas įpareigotų neteisėtai pastatytų statinių savininkus juos nugriauti (reikiamai pertvarkyti).

Šiuo metu išnagrinėta tik viena byla, kurioje prokurorų ieškinio dėl to Klaipėdos apygardos teismas netenkino. Tai Preilos viešbučių statyba, populiariai visuomenėje dar vadinama Sabonio byla. Pirmos instancijos teismo sprendimą prokuratūra apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Taigi šiandien teismų sprendimų, kuriais tokie reikalavimai būtų patenkinti, dar nėra, todėl negalėtume kalbėti apie tokių sprendimų vykdymą, t.y. statinių griovimą.

Yra ir tokių bylų, kuriose ginčijamas tik detaliųjų planų ir jų pagrindu išduotų statybos leidimų teisėtumas, o reikalavimai griauti/perstatyti pastatus nepareikšti.

Teismams panaikinus Neringos savivaldybės tarybos (administracijos) sprendimus dėl detaliųjų planų patvirtinimo, šie detalieji planai ir jų pagrindu išduoti statybos leidimai netenka galios, nes yra neteisėti, todėl atsiranda pagrindas pašalinti neteisėtos statybos padarinius įstatymų numatyta tvarka.

Ar tas faktas, kad jau priimta 11 galutinių ir neskundžiamų teismo sprendimų, leidžia daryti prielaidą, kad panašių prokuratūrai palankių sprendimų galima tikėtis ir ateity, nagrinėjant kitas analogiškas bylas teismuose, ir kad šis prokurorų darbas nėra beprasmis?

Bylose nagrinėjami Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir kitų teisės aktų pažeidimai, padaryti patvirtinus ginčijamus detaliuosius planus, yra skirtingi ir pagal savo pobūdį, ir pagal sukeltas pasekmes, todėl kiekvienoje byloje prokurorų pateikti įrodymai ir kitų proceso šalių argumentai yra tiriami ir vertinami labai atidžiai ir preciziškai.

Kita vertus, jau turimi bylų nagrinėjimo rezultatai leidžia daryti prielaidas apie teismų praktikos formavimąsi, nagrinėjant šio pobūdžio bylas. Su šiomis bylomis mes jau dirbame daugiau kaip trejus metus, manau, kad įgijome patirties nagrinėdamos mums, kaip teisininkėms, specifines sritis - teritorijų planavimą, statybas, jas reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymą, todėl tikime, kad ir ateityje įrodyti reikalavimų pagrįstumą mums pavyks.

Kiek šiuo metu teismams esate pateikę procesinių dokumentų dėl nelegalių statybų Palangoje, ar jau yra išnagrinėtas nors vienas toks pareiškimas ir kiek dar ketinama procesinių dokumentų pateikti?

Šiais metais Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apygardos prokuratūra pateikė 7 prašymus, kuriuose yra ginčijamas žemės sklypų detaliųjų planų, jų pagrindu išduotų statybos leidimų teisėtumas Palangoje ir Šventojoje. Prokurorai prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės sprendimus, kuriais pažeidžiant teisės aktus patvirtinti detalieji planai ir išduoti statybos leidimai.

Iš esmės tokiais reikalavimais siekiama pripažinti šių detaliųjų planų pagrindu vykdomas statybas neteisėtomis. Nė viena byla dar neišnagrinėta. Jei teismai prokurorų reikalavimus tenkintų, valstybinės institucijos, vykdydamos joms suteiktus įgalinimus statybų valstybinės priežiūros srityje, privalėtų spręsti klausimus dėl neteisėtos statybos padarinių likvidavimo įstatymų numatyta tvarka.

Šiuo metu apygardos prokuratūroje nagrinėjama dar viena medžiaga dėl galimai pažeistų teisės aktų vykdant detalųjį planavimą Palangoje. Baigus tyrimą, bus sprendžiamas klausimas dėl galimybės, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą.