Pasieniečiai organizuoja Atvirų durų dienas

Penktadienį pasieniečiai minės pasienio apsaugos veiklos atkūrimo Klaipėdos krašte 18-ąsias metines. Ta proga VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė organizuoja Atvirų durų dienos renginį ir kviečia jame dalyvauti besidominčius pasieniečio profesija ir sienos apsaugos istorija.

Pakrančių apsaugos pareigūnai pademonstruos naudojamą techniką ir ginkluotę, papasakos apie savo veiklą, supažindins su galimybėmis įgyti pasieniečio profesiją.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė 2005 m. ėmėsi ieškoti Klaipėdos krašto pasienio apsaugos veiklos ištakų. Atsižvelgiant į turimus istorinius faktus, nustatyta, kad lapkričio 14 d. laikytina pasienio apsaugos veiklos Klaipėdos krašte atkūrimo data.

Jau XIII - XVIII a., Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės (DLK) laikais, valstybės žemės buvo rūpestingai saugomos. Iš senųjų laikų dabar išlikusi tik nedidelė DLK valstybės sienos atkarpa - tai sausumos siena su Kaliningrado sritimi, nepakitusi jau daugiau kaip penkis šimtmečius.

1918 m. vasario 16 d. atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos valstybei reikėjo užtikrinti savo sienos apsaugą. Jaunai valstybei tai buvo nelengvas uždavinys, nes keitėsi jos sienos.

1920 m. vasario 1 d. pradėtas formuoti 1-as parubežinis (pasienio) pulkas.

1923 m. sausio 15 d. įteisintas Klaipėdos krašto grąžinimas. 1923 m. birželio 18 d. buvo įsteigta Valstybinė pasienio policija, kurios padalinys - Pasienio policijos jūros apsauga - saugojo Baltijos jūros ir Kuršių marių dalį nuo kontrabandininkų ir kitokių nusikaltėlių.

Sovietų okupacijos pradžioje 1940 m. Pasienio policija buvo išvaikyta ir represuota. Kartu su Nepriklausomybės praradimu nebeliko ir valstybės sienų apsaugos sistemos.

1990 m. kovo 11 d atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tais pačiais metais nuo spalio 1 d. valstybės sieną pradėjo kontroliuoti suformuota Pasienio apsaugos tarnyba, pavaldi Krašto apsaugos departamentui. Pradėta formuoti ir nauja pasienio apsaugos sistema.

Nuo 1990 m. lapkričio 19 d. buvo pradėta tarnyba 64 pasienio postuose. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, Nidos pasienio postas darbą pradėjo dar anksčiau - 1990 m. lapkričio 14 d.

Buvo pradėta stiprinti ir Lietuvos jūros sienos apsauga. Krašto apsaugos ministerijos 1991 m. gruodžio 31 d. įsakymu buvo įkurta Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Tai vienintelė Lietuvoje rinktinė, kuri tuomet saugojo ir dabar saugo valstybės sieną ne tik sausumoje, bet ir jūroje.

Nuo Pakrančių apsaugos rinktinės įkūrimo iki šių dienų įvyko ne viena reorganizacija, ne kartą keitėsi tarnybos pavadinimai, pavaldumas bei padalinių struktūra, tačiau visada buvo siekiama tinkamai užtikrinti valstybės sienos apsaugą Lietuvos pajūryje.


Šiame straipsnyje: pakrančių apsauga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pirkėjai šokiruoti: mandarinuose raitėsi kirmėlės
    Pirkėjai šokiruoti: mandarinuose raitėsi kirmėlės

    Šventiniu metu vieni perkamiausių vaisių jaunai šeimai įvarė siaubą. Mandarinuose miestiečiai aptiko besirangančių kirmėlių. ...

    1
  • Pastato remontas – per prievartą
    Pastato remontas – per prievartą

    Pastatas, kuriame veikė viena pirmųjų miesto vaistinių, nyksta akyse. Jam kenkia ne tik laikas, bet ir vanduo – palijus namas nuolat apliejamas pravažiuojančių automobilių. Gelbėti saugomą pastatą būstų savininkams gali tekti prievarta. Nors...

  • Dėl stulpo – į greitąją
    Dėl stulpo – į greitąją

    Tauralaukyje ties Klaipėdos gatvės viaduku esantis dviračių ir pėsčiųjų takas kelia pavojų dėl ne vietoje pastatyto apšvietimo stulpo. Į šį ruožą vienas po kito nuolat skuba greitosios pagalbos automobiliai. ...

    5
  • Klaipėdai rengiama nauja strategija
    Klaipėdai rengiama nauja strategija

    Klaipėdoje pradedama rengti ekonominės plėtros strategija, aprėpsianti įvairias miesto gyvenimo sritis ir vystymosi galimybes. Naujajame dokumente turėtų derėti ne tik miesto, bet ir uosto bei kitų partnerių interesai. ...

    3
  • Uostamiestyje nebeliko pėsčiųjų perėjos
    Uostamiestyje nebeliko pėsčiųjų perėjos

    Klaipėdoje pašalinta dar viena pėsčiųjų perėja. Ji panaikinta Herkaus Manto gatvėje, ties Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (LK KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės būstine. ...

    5
  • Klaipėdai perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas
    Klaipėdai perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas

    Klaipėda pradeda ypatingus Lietuvos kultūros sostinės 2017 metus. Gruodžio 6-osios vakarą, su lengvu džiazo prieskoniu, Klaipėdai perduotas Lietuvos kultūros sostinės titulas. Telšiuose – Lietuvos kultūros sostinėje 2016, Klaipėdos mer...

    2
  • Telšiai Lietuvos kultūros sostinės titulą perdavė Klaipėdai
    Telšiai Lietuvos kultūros sostinės titulą perdavė Klaipėdai

    Šiandien, švęsdami savo gimtadienį, Telšiai perdavė Kultūros sostinės titulą Klaipėdai. ...

  • Dėl lapės – gyventojų išgąstis
    Dėl lapės – gyventojų išgąstis

    Klaipėdos priemiesčio – vadinamosios Naujosios Kalotės gyventojams nerimą kelia po kiemus šmirinėjanti lapė. Labiausiai baiminamasi, jog žvėris neužpultų vaikų. Gyventojai įtaria, kad gyvūnas gali sirgti pasiutlige, nes visiška...

    7
  • Šventinis burbulas grasino sprogti?
    Šventinis burbulas grasino sprogti?

    Neseniai Teatro aikštėje įžiebtas rutulys savo neįprastu elgesiu nustebino gyventojus. Žmonėms klausimų kilo tada, kai burbulas staiga ėmė neįprastai blyksėti. Specialistų teigimu, toks reiškinys – nedidelis techninis nesklandum...

    4
  • Uostamiestyje atgims Danės skveras
    Uostamiestyje atgims Danės skveras

    Danės skveras turi tapti miesto bendruomenės parku – teigia Danės skvero bei Danės krantinių nuo Biržos iki būsimojo Bastionų tilto sutvarkymo techninį projektą rengsiantys specialistai. ...

    9
Daugiau straipsnių