Pasieniečiai organizuoja Atvirų durų dienas

Penktadienį pasieniečiai minės pasienio apsaugos veiklos atkūrimo Klaipėdos krašte 18-ąsias metines. Ta proga VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė organizuoja Atvirų durų dienos renginį ir kviečia jame dalyvauti besidominčius pasieniečio profesija ir sienos apsaugos istorija.

Pakrančių apsaugos pareigūnai pademonstruos naudojamą techniką ir ginkluotę, papasakos apie savo veiklą, supažindins su galimybėmis įgyti pasieniečio profesiją.

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė 2005 m. ėmėsi ieškoti Klaipėdos krašto pasienio apsaugos veiklos ištakų. Atsižvelgiant į turimus istorinius faktus, nustatyta, kad lapkričio 14 d. laikytina pasienio apsaugos veiklos Klaipėdos krašte atkūrimo data.

Jau XIII - XVIII a., Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės (DLK) laikais, valstybės žemės buvo rūpestingai saugomos. Iš senųjų laikų dabar išlikusi tik nedidelė DLK valstybės sienos atkarpa - tai sausumos siena su Kaliningrado sritimi, nepakitusi jau daugiau kaip penkis šimtmečius.

1918 m. vasario 16 d. atkūrus Nepriklausomybę, Lietuvos valstybei reikėjo užtikrinti savo sienos apsaugą. Jaunai valstybei tai buvo nelengvas uždavinys, nes keitėsi jos sienos.

1920 m. vasario 1 d. pradėtas formuoti 1-as parubežinis (pasienio) pulkas.

1923 m. sausio 15 d. įteisintas Klaipėdos krašto grąžinimas. 1923 m. birželio 18 d. buvo įsteigta Valstybinė pasienio policija, kurios padalinys - Pasienio policijos jūros apsauga - saugojo Baltijos jūros ir Kuršių marių dalį nuo kontrabandininkų ir kitokių nusikaltėlių.

Sovietų okupacijos pradžioje 1940 m. Pasienio policija buvo išvaikyta ir represuota. Kartu su Nepriklausomybės praradimu nebeliko ir valstybės sienų apsaugos sistemos.

1990 m. kovo 11 d atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tais pačiais metais nuo spalio 1 d. valstybės sieną pradėjo kontroliuoti suformuota Pasienio apsaugos tarnyba, pavaldi Krašto apsaugos departamentui. Pradėta formuoti ir nauja pasienio apsaugos sistema.

Nuo 1990 m. lapkričio 19 d. buvo pradėta tarnyba 64 pasienio postuose. Susiklosčius palankioms aplinkybėms, Nidos pasienio postas darbą pradėjo dar anksčiau - 1990 m. lapkričio 14 d.

Buvo pradėta stiprinti ir Lietuvos jūros sienos apsauga. Krašto apsaugos ministerijos 1991 m. gruodžio 31 d. įsakymu buvo įkurta Pasienio apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinė. Tai vienintelė Lietuvoje rinktinė, kuri tuomet saugojo ir dabar saugo valstybės sieną ne tik sausumoje, bet ir jūroje.

Nuo Pakrančių apsaugos rinktinės įkūrimo iki šių dienų įvyko ne viena reorganizacija, ne kartą keitėsi tarnybos pavadinimai, pavaldumas bei padalinių struktūra, tačiau visada buvo siekiama tinkamai užtikrinti valstybės sienos apsaugą Lietuvos pajūryje.


Šiame straipsnyje: pakrančių apsauga

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Po Klaipėdą migravo briedis
    Po Klaipėdą migravo briedis

    Po uostamiestį sekmadienio rytą klaidžiojo briedis. Laukinis gyvūnas buvo pastebėtas keliose vietose šiaurinėje miesto dalyje.  ...

  • Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus
    Naujai suskambėjusios dainos išjudino ir jaunimą, ir senjorus

    Klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai šėlo pagal naujai suskambusią lietuvių liaudies muziką. Dalis senųjų lietuviškų dainų virto visiškai neatpažįstamomis ir galėjo varžytis su šiuolaikiniais hitais. ...

    2
  • Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų
    Uostamiestyje neįsijungė dalis gatvės žibintų

    Klaipėdoje, Liepojos gatvėje, šeštadienio vakarą neveikė dalis gatvės apšvietimo žibintų. Buvo užtemęs ruožas ties gyvenamuoju „Dragūnų“ kvartalu, važiuojant iš šiaurinės miesto dalies į pietus. ...

    1
  • Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų
    Danijos vėjo jėgainės gali atsirasti ir prie Lietuvos krantų

    Kitąmet šimto penkiasdešimt metų jubiliejų minėsiantis Danijos Esbjergo uostas yra vienas didžiausių vėjo jėgainių uostų Europoje. Užkariavę Šiaurės jūros rinką danai gręžiasi ir į Baltijos jūrą. ...

    8
  • Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas
    Kitais metais Nidoje bus tvarkomas Urbo kalnas

    Vienu iš Nidos simbolių laikomas Urbo kalnas su švyturiu jau kitąmet bus pradėtas tvarkyti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. ...

  • 70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius
    70 metų sulaukęs Šventosios švyturys įsileido smalsuolius

    Šeštadienį, Pasaulinę švyturių dieną, paminėtas Šventosios švyturio 70 metų jubiliejus. Šia proga jis atvėrė duris lankytojams. Norinčių pasigrožėti panorama iš viršaus netrūko, tad teko lauk...

  • Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu
    Slaugytojas Norvegijoje: čia dirbu, o ne ariu

    Šiame darbe maža romantikos. Be to, jis reikalauja ir didelio atsidavimo, ir profesionalumo. Tačiau tik padirbėjęs Norvegijoje ergoterapeutas Mantas Gilys patyrė, kaip išties turėtų būti vertinami – įskaitant ir materialinę i&scar...

    9
  • Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu
    Iš nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo eksponatu

    Gegužės pradžioje iš netoli Lietuvos teritorinės jūros nuskendusio laivo iškeltas varpas tapo muziejaus eksponatu. Radinys, taip pat šūsnis geros kokybės nuotraukų bei filmuota medžiaga apie ekspediciją į Baltijos gelmes perduot...

  • Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai
    Vietoj nuogalių pliažuose – šuniukai

    Pakeitus higienos normą, kad paplūdimiuose savivaldybės turi numatyti zoną, kur būtų galima atsivesti šunis, neišvengiama nesusipratimų ir konfliktų. Gelbėtojai nespėja drausminti į oficialius pliažus besiveržiančių šeiminin...

    11
  • Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus
    Uostamiesčio politikas supykdė visuomenininkus

    Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas užsitraukė grupelės visuomenininkų nemalonę. Jie kreipėsi į miesto Etikos komisiją, prašydami įvertinti, ar politikas nenusižengė taikomiems etikos standartams. ...

    16
Daugiau straipsnių