Pasaulio paveldo komitetas susidomėjo Kuršių nerija

Kvebeke, Kanadoje, įvykusioje Pasaulio paveldo komiteto 32-joje sesijoje, Pasaulio paveldo komitetas priėmė sprendimą dėl situacijos Kuršių nerijoje. Pasaulio paveldo komitetas prašo Lietuvą, nagrinėjant galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijoje atvejus, turėti omenyje šios vietovės išskirtinę visuotinę pasaulinę reikšmę bei vietovės vientisumą.

Pasaulio paveldo komitetas prašo Lietuvos iki 2010 m. vasario 1 d. pateikti išsamią ataskaitą apie Kuršių nerijos išsaugojimo eigą ir teisminių procesų rezultatus, kurie bus svarstomi 2010 m. Pasaulio paveldo komiteto 34-sios sesijos metu. 

32-oje sesijoje Pasaulio paveldo komitetas priėmė nemažai sprendimų dėl pasaulio paveldo vietovių, kurių išsaugojimui Konvensijos Šalys neskyrė pakankamai dėmesio arba nesilaikė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvensijos ir Pasaulio paveldo konvensijos įgyvendinimo gairių.

Svarstydamas Talino senamiesčio išsaugojimo klausimą, Pasaulio paveldo komitetas savo svarstymuose pabrėžė ypatingą susirūpinimą dėl to, kad Estijos teismų sprendimai yra priimami negerbiant Konvensijos Šalies prisiimtų įsipareigojimų Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvensijai. Pasaulio paveldo komitetas prašo Estijos peržiūrėti valstybinių teismų sprendimus: ar jie priimti laikantis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvensijos, perspėdamas Estiją, kad jei situacija dėl Talino senamiesčio išsaugojimo nepasikeis, 2009 m. Pasaulio paveldo komiteto 33-oje sesijoje bus svarstomas Talino senamiesčio įtraukimas į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. 

Nemažiau griežti Pasaulio paveldo komiteto sprendimai buvo priimti dėl Sankt Peterburge pramonės giganto „Gazprom" planų statyti daugiaaukštį pastatą, kuris turėtų neigiamos įtakos išskirtinei visuotinei vertei ir taptų precedentu kitiems statybų projektams. Neištaisius susidariusios padėties, Pasaulio paveldo komitetas taip pat svarstys šios vietovės įtraukimą į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. 

Kuršių nerijoje buvo iškeltos 35 bylos susijusios su  galimai neteisėtomis statybomis ar teritorijų planavimo dokumentais, leidžiančiais tokias statybas. Šiuo metu pirmos instancijos teisme išnagrinėta 18 bylų, iš kurių 2 jau išnagrinėtos iš esmės, 14 apskųsta aukštesnės instancijos teismams.

KNNP direktorė atkreipia dėmesį, kad kol kas sėkmingai vyksta tik bylos, kurios nesusijusios su jau pastatytais statiniais, t.y. bylos, kurių baigtis nebus statinio nugriovimas. 

Bylų, kuriose prašoma arba gali būti vėliau prašoma griauti statinius pabaiga yra ganėtinai miglota, nes kaip paaiškėjo, Lietuva iki šiol neturėjo tokios  teisminės praktikos, ši praktika dabar formuojasi Kuršių nerijoje. Todėl yra rimtų nesklandumų, susijusių su teisminiais procesais - tik dabar prokurorai ir teismai aiškinasi, kokio teismo kompetencijai priklauso su pastato griovimu susijusi byla, ar gali tas pats teismas spręsti detalaus plano bei statybos leidimo panaikinimą ir pastato griovimą ir pan. 

KNNP direktorė nuogąstauja, kad dėl nesklandumų, kuriuos lemia besiformuojanti nauja teisminė praktika, bei dėl Neringos savivaldybės, už mokesčių mokėtojų pinigus samdančios brangiausius advokatus, sąmoningo bylų vilkinimo, svarbiausios bylos gali sulaukti senaties termino, o Kuršių nerija dėl to po pusantrų metų gali būti įtraukta į Pavojuje esančio paveldo sąrašą. 

Primename, kad  kai kurios bylos dėl galimai neteisėtų statybų Kuršių nerijoje jau tęsiasi treji metai. Prie tokio proceso vilkinimo prisidėjo 34 Seimo narių inicijuotas kreipimąsis į Konstitucinį Teismą dėl KNNP planavimo schemos (Generalinio plano) teisėtumo. Kaip žinoma, 2007 m. birželio 27 d. Konstitucinis Teismas ne tik pripažino KNNP Generalinį planą galiojančiu, bet atsižvelgdamas į Kuršių nerijos išskirtinį statusą, konstatavo, kad šio plano pažeidimai tolygūs LR Konstitucijos pažeidimams. 

Ta pati grėsmė Kuršių nerijai atsidurti Pavojuje esančiame paveldo sąraše išliktų, jei būtų patvirtintas Neringos savivaldybės Bendrasis planas, kuriuo taip pat siekiama įteisinti neteisėtus pastatus.